Audimo technologijų erotinė ir iniciacinė reikšmė lietuvių kultūroje: simbolių choreografiniai ir naratyviniai atitikmenys komparatyvistiniu požiūriu

LTAudimas lietuvių tradicinėje kultūroje buvo reikšmingas ne tik ekonominiu, bet ir dvasiniu požiūriu. Jam buvo teikiama gili simbolinė prasmė. Moderniais laikais audimo tradicijos turėjo lemiamą įtaką profesionaliosios lietuvių tekstilės gimimui ir raidai. Straipsnio objektas – audėjiškos technologijos (verpimo, audimo, vijimo, pynimo, siuvimo ir kt.) simboliai ir mitopoetiniai įvaizdžiai tradicinėje kultūroje: papročiuose, apeiginiuose veiksmuose, etnochoreografijoje (ypač choreografijos geometrijoje), tautosakoje, liaudies dailėje. Straipsnio tikslas – išnagrinėti audimo technologijų (plačiąja prasme) semiotinį kodavimą tradicinėje kultūroje, atskleisti jo variantiškumą. Išanalizavus tyrimo duomenis daromos išvados: audėjiškų (tekstilės) technologijų semiotiniai kodai, mitopoetiniai simboliniai įvaizdžiai persmelkia ir jungia įvairias kultūros sritis: papročius ir apeiginio pobūdžio veiksmus (ypač Advento ir vestuvių), liaudies kūrybą (ratelius ir žaidimus, tautosaką, ornamentiką); audėjiškos veiklos perkeltinė, simbolinė prasmė priklauso vestuvių semantikos laukui ir yra labiausiai siejama su augimo, gyvybingumo, poravimosi, vaisingumo, erotikos, jungties, ryšio bei perėjimo, iniciacijos simbolika. Audėjiškos veiklos įvaizdžio kultūrinių-semantinių reikšmių lauko archajiškumą ir archetipinį universalumą rodo platus jų paplitimas viduramžių Vakarų bei Rytų Europos dailės simbolikoje.

ENWeaving in Lithuanian traditional culture was significant not only from the economic, but also from the spiritual aspect. It was given a deep symbolical meaning. In modern times weaving traditions had the decisive influence on the emergence and development of the professional Lithuanian textiles. The object of the paper is the symbols of weaving technology (spinning, weaving, winding, sewing, etc.) and mythopoetical images in traditional culture: customs, rituals, ethnochoreography (in particular choreography geometry), folklore, folk art. The paper aims to analyse the semiotic encoding of weaving technologies (in the wide sense) in traditional culture and reveal its variance. The analysis of research data lead to the following conclusions: semiotic codes of textile technologies, mythopoetical symbolical images permeate and connect various areas of culture: customs and ritual actions (in particular the Advent and wedding), folk creation (round dances and games, folklore, ornamentation); the figurative, symbolical meaning of textile activities belongs to the semantic field of wedding and is mostly related to the symbols of growth, vitality, coupling, fertility, eroticism, connection, link and transition, initiation. The archaic and universal nature of the field of cultural-semantic meanings of the image of textile activities is revealed by their wide spread in the Medieval Western and Eastern European art symbolism.