Norėjęs gimti dvidešimčia metų vėliau

LTStraipsnyje aptariama vieno represinės sovietinės sistemos griovėjų – Kazio Sajos – prozinė ir draminė kūryba, jau tapusi kanonu. Menininkas sukūrė nepakartojamų meninės kūrybos pavyzdžių, tarp kurių – „Oratorius“, „Maniakas“, „Pranašas Jona“, „Mamutų medžioklė“, „Poliglotas“, „Abstinentas“, „Šventežeris“, „Devynbėdžiai“, „Ubagų sala“; iš viso beveik trisdešimt scenos veikalų, kurių didžioji dalis buvo pastatyti Lietuvos teatruose, kai kurie – Latvijos, Estijos, Vokietijos, Čekoslovakijos ir Rusijos teatrų scenose. K. Sajos kūrybos tyrinėtojai yra pastebėję, jog jis pirmiau savo dialogus išbando prozoje, o po to juos paverčia komedijomis, tragikomedijomis ir kitokio žanro scenos kūriniais. K. Saja prozos kūriniuose išmėgino laisvesnio svarstymo ir vertinimo galimybes, suformulavo savo tikrovės vertinimo filosofiją ir sukūrė tuo metu priimtinas formas, etiką ir estetiką, pasitelkdamas fantastiką, sapno motyvą, kūrybos laisvę, kuri galėjo gyvuoti tik fantazijoje. Tragikomedija yra meniškai stipriausias K. Sajos žanras. Nebaigto žmogaus, kupino vidinių bei išorinių konfliktų, motyvas yra pagrindinis. Akivaizdi publicistinio prado, apybraižos stiliaus įtaka – K. Saja negali nepareikšti žurnalistikai būdingo tiesioginio požiūrio. K. Saja prozos tekstuose sukuria naują žanrinę atmainą, kurią galima pavadinti koliažu. Vienas ir tas pats kūrinys gali apimti išgalvotus ir tikrus vardus, sapną ir tikrą prisiminimą, aforizmą ir kupletus, parodiją bei patarles primenančius posakius. Visi K. Sajos scenos kūriniai buvo nukreipti prieš egzistavusią sistemą, jos demoralizuojamą poveikį.Reikšminiai žodžiai: Apsakymai; Biografija; Dramaturgija; Ezopo kalba; K. Saja; Kazys Saja; Komizmas; Liaudiškas naratyvas; Pjesės; Proza; Rašytojo biografija; Tragikomedija; Aesop's language; Biography; Comic; Dramaturgy; Folk narrative; K. Saja; Kazys Saja; Plays; Prose; Stories; Tragicomedy; Writer's biography.

ENThe article discusses prose and drama works by Kazys Saja, one of the destroyers of the repressive Soviet system whose works have already become somewhat of a benchmark. His work includes outstanding examples of creative writing including “Oratorius” [Orator], “Maniakas” [Maniac], “Pranašas Jona” [Prophet Jonah], “Mamutų medžioklė” [Mammoth Hunt], “Poliglotas” [Polyglot], “Abstinentas” [Abstinent], “Šventežeris” [Holy Lake], “Devynbėdžiai” [Nine Wretches], “Ubagų sala” [Island of Paupers]; almost thirty playwrights in total the majority of which were performed on Lithuanian theatre stages, some in theatres across Latvia, Estonia, Germany, Czechoslovakia, and Russia. Researchers of his work did note that the author would first test his dialogues in prose and then turn them into comedy, tragicomedy, or works of other genres. In his prose K.Saja tried out opportunities of more relaxed consideration and evaluation, formulated own philosophy of seeing the reality and created forms, ethics and aesthetic acceptable at that time by employing fantasy, motive of a dream, freedom of creation which could have only survive in fantasy. Artistically tragicomedy is the strongest genre of K.Saja. The motive of an incomplete human being full of internal and external conflict is the main motive. There is evident influence of the element of newspaper and sketch style – K.Saja cannot refrain from direct approach characteristic to newspaper style. In his prose K.Saja creates a new variety of genre which could be called a collage. One and the same work may include fictitious and real names, a dream and true memory, an aphorism and verse, a parody and proverb-like sayings. All stage works by K.Saja were targeted at the existing system and its demoralising effects.