LTStudijuojant liaudies dainas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos skyriaus archyve dėmesį patraukia penki Juozo Kartenio surinktų "Aukštaitiškų dainų" rankraštiniai rinkiniai. Jau anksčiau pastebėjome dalį šių dainų spaudoje: J. Čiurlionytės "Lietuvių liaudies melodijose" (1938), Z.Slaviūno "Sutartinių" tritomyje (1958-59), akademiniuose "Lietuvių liaudies dainyno" tomuose ir kt. J. Kartenio užrašytos dainos patrauklios daugeliu atžvilgių. Pirmiausia jos savito stiliaus, ryškesnės vertės negu kitos šiandien žinomos dainos Aukštaičiuose. Be to, jų melodijos užrašytos daug tiksliau negu kitų to meto dainų rinkėjų. Nemažai Juozas Kartenis užrašinėtojo pažymėta vertingų pastabų apie dainų muzikos ypatybes: ne tik apie dainų amžių, jų autentiškumą, funkcijas, paplitimą ir t.t., bet ir dainavimo būdus, daugiabalsumo tipus, tembrines dainininkų balsų savybes ir pan. Tai verčia susidomėti ne vien pačiomis dainomis, bet ir mums nežinoma rinkėjo asmenybe, juo labiau, kad intensyviai dainas rinkdamas (1935-1936) J. Kartenis teturėjo vos dvidešimt su trupučiu metų (p. 215).