Moteris fiziniuose ir technologijos moksluose : mokinė, studentė, mokslininkė

LT[...] Pažymėtini šie monografijos privalumai ir išskirtinumai: Pirma, ji papildo negausius Lietuvos moterų ir vyrų dalyvavimo lygių galimybių visose viešojo gyvenimo srityse tyrinėjimus platesniu ir išsamesniu aspektu; supažindina Lietuvos akademinę bendruomenę ir, apskritai, visuomenę, su lyčių problematika Lietuvos mokslo sociume. Antra, apžvelgiama merginų ir vaikinų, moterų ir vyrų lygybės būklės dinamika jų gyvenimo ciklo ašyje, pradedant bendrojo lavinimo mokykla, vėliau aukštojo mokslo institucijoje ir baigiama akademine moksline veikla fizinių ir technologijos mokslų ir studijų institucijose. Tokiu būdu, sudaromas apibendrintas nenutrūkstantis, sisteminis moters karjeros perspektyvumo fiziniuose ir technologijos moksluose vaizdas. Pastarąjį galima lyginti su moterų mokslininkių padėtimi ES šalyse ir, juo remiantis, formuoti lyčių lygybės skatinimo politiką Lietuvos moksle bei inicijuoti moterų dalyvavimo moksle diskusijas. Trečia, svarus monografijos indėlis, plėtojant socialinio žinojimo apie jautrų ir menkai Lietuvoje nagrinėtą fenomeną – lyties ypatumus moksle – ribas. Tokiu būdu prisidedama prie socialinės teorijos, grindžiančios socialinių reiškinių ir pedagoginių procesų sankirtos, tyrimų metodologijos kūrimo bei tobulinimo. Ketvirta, gyvenant ribotų išteklių visuomenėje, racionaliai kooperuojamas autorių mokslinis žinojimas, tyrimų patirtys ir metodologinė meistrystė, neabejotinai, tik padidina kūrinio pridėtinę vertę ir naudą. [...].

ENThe monograph has the following advantages and distinctions: First, it contributes a wider and more comprehensive aspect to the sparse research on the equal opportunities of participation of Lithuanian women and men in all public life spheres; acquaints the Lithuanian academic community and the general public with the problems of gender issues in the Lithuanian scientific social environment. Second, the paper overviews the equality status dynamics of girls and boys, women and men on the axis of their lifecycle, starting with the general education school, higher education institution and ending with academic scientific activity in the institutions of physical and technological sciences and studies. Thus a broad-brush uninterrupted and systemic picture of woman’s career prospects in physical and technological sciences. The latter might be compared with the situation of female scientists in the EU countries and used as the basis for the shaping of gender equality promotion policy in Lithuanian science as well as initiating the discussions of women’s participation in science. Third, the contribution of the monograph is weighty with regard to the expansion of the limits of social awareness of a sensitive phenomenon, which has been scarcely investigated in Lithuania, i.e. gender peculiarities in science. Thus the monograph contributes to the development and improvement of research methodology of the social theory, which bases the intersection of social phenomena and pedagogical processes. Fourth, in the context of society of limited resources, rationally cooperated scientific knowledge of the authors, research experience and methodological mastery definitely increase the value and benefit of the study.