LTEuropos Sąjungos bendrovių teisės sistemoje kapitalo palaikymo doktrina, kuriai istoriškai priskiriama kreditorių apsaugos funkcija, o ypač reikalavimai įstatiniam kapitalui, užima ypač svarbią vietą. Įstatinio kapitalo apmokėjimo reikalavimas yra kapitalo pakankamumo doktrinos, kitaip vadinamos kapitalo doktrinos, elementas. Teisinėje literatūroje šio instituto svarba siejama su ribota juridinių asmenų dalyvių atsakomybe prieš kreditorius ir šių dviejų asmenų grupių interesų konfliktu. Nepaisant to, kad įstatinio kapitalo instituto pagrindinė paskirtis ir funkcija, kaip jau minėta, yra kreditorių interesų apsauga, pastaruoju metu Europos Sąjungos ir tarptautiniu mastu vyko nemažai diskusijų, ar iš tikrųjų įstatinio kapitalo reikalavimas uždarojo tipo bendrovėms yra efektyvi kreditorių interesų apsaugos priemonė? Tokias diskusijas dar labiau paaštrina Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) formuojama Europos Sąjungos įmonių laisvo steigimosi praktika. ETT yra tiesiogiai nurodęs, kad įstatinis kapitalas vargu ar gali apsaugoti kreditorių interesus.Dauguma Europos Sąjungos bendrovių teisės specialistų laikosi nuomonės, kad uždarųjų bendrovių įstatinio kapitalo reikalavimas yra silpniausia grandis visoje kapitalo palaikymo doktrinoje; be to, nemažai autorių yra tos nuomonės, kad kreditorių (ypač tų, kurių ekonominė ir derybinė galia yra didesnė) interesai galėtų būti efektyviau apsaugoti alternatyviomis priemonėmis, o ypač sutartinėmis. Šiuo metu visame pasaulyje daugėjant ekonominio sunkmečio sukeltų problemų ir padarinių bendrovių teisėje minėti klausimai tampa dar aktualesni. Lietuvos teisės doktrinoje kol kas nėra skirta daug dėmesio bendrovių kapitalo palaikymo taisyklių, taip pat ir įstatinio kapitalo reikalavimo, analizei. Šio straipsnio autorė siekia išanalizuoti įstatinio kapitalo reikšmę uždarųjų akcinių bendrovių kreditorių apsaugos sričiai ir išsiaiškinti, ar įstatinio kapitalo institutui istoriškai priskiriamos funkcijos iš tikrųjų yra veiksmingos. Autorė straipsnyje prieina prie išvados, kad uždarųjų akcinių bendrovių kreditorių teisės gali būti apsaugotos kitomis priemonėmis, kurios yra veiksmingesnės ir reikalaujančios mažiau sąnaudų nei įstatyminė įstatinio kapitalo taisyklė. Autorė taip pat apžvelgia Lietuvos įstatymo leidėjo poziciją dėl įstatinio kapitalo.
ENArticle reveals arguments for and against the initial minimum capital of private companies. It explains that the initial minimum capital rule, which was entrenched in the Second Company Directive as of 13 December 1976, provides for little meaningful benefit in terms of creditors’ protection in private companies. Furthermore, the present paper reviews possible alternative mechanisms for creditors’ protection that could achieve the same effects as the minimum capital rule, although more efficiently and at lower costs. Finally, the author evaluates the legislation on the initial capital of private companies in Lithuania and proposes some potential future trends in this field.