Der Memelkonflikt in litauischen Quellen der dreißiger Jahre
LTKonfliktas dėl Klaipėdos ir Klaipėdos krašto yra pavyzdys tautinio konflikto, atsidūrusio Lietuvos ir Vokietijos santykių epicentre XX a. IV deš. Kitos Europos valstybės, suinteresuotos taikos Europoje likimu, į šį konfliktą tuomet taip pat atkreipė savo dėmesį, nors visiems buvo aišku, kad Klaipėda pernelyg menka priežastis karui. Gyvenamuoju momentu Lietuvos ir Vokietijos santykiai geri kaip niekada anksčiau, bet tai ne priežastis ignoruoti akivaizdžius praeities faktus, vokiečių Vidurio ir Rytų Europoje kultūrą ir istoriją. Lietuvoje gana populiarios versijos apie 1923 m. sukilimą, vietos gyventojų lietuvišką pobūdį, klastingas vokiečių pinkles ir bandymus ginklu atplėšti kraštą nuo Didžiosios Lietuvos. Tarpukariu Vokietijoje įsigalėjęs nacionalsocializmas buvo nacionalistinė fašistinės pakraipos versija, bet nacionalizmas ir Lietuvoje buvo viešpataujant ideologija. Net ir suprantant, kad tautininkų ir nacizmo ideologijos radikaliai skirtingos, šūkis „viena tauta – viena valstybė“ būdingas tiek vieniems, tiek kitiems. Lietuvos istoriografijai, suprantama, malonu matyti Klaipėdos krašto lietuvišką tradiciją, nors prūsų etninis artimumas nėra itin tvirtas argumentas Lietuvos teritorinėms pretenzijoms pagrįsti. Versalis tarsi suteikė žmonėms galimybę laisvai apsispręsti, bet nei 1919-1923 m., nei 1939, 1944-1945 m. Klaipėdos krašto gyventojai šia teise pasinaudoti negalėjo, viskas buvo karo laimėtojų lemta. Atėjo laikas, ir tai tiek vokiečių, tiek lietuvių istorikų pareiga, objektyviai išnagrinėti Klaipėdos krašto situaciją XX a. Straipsnyje aptariami IV deš. įvykiai.
ENThe conflict regarding Klaipėda and the Klaipėda region is an example of a national conflict which was in the epicentre of the relations between Lithuania and Germany in the 1930s. Other European states, concerned with the fate of peace in Europe, also paid attention to this conflict, although it was obvious that Klaipėda was a too small reason for war. Currently the relations between Lithuania and Germany are very good, yet this is not a reason for ignoring the evident facts of the past, and the German culture and history in Central and Eastern Europe. Lithuania rather believes in versions about the 1923 rebellion, the Lithuanian nature of the local inhabitants, sly German traps and attempts of armed separation of the region from Lithuania Major. Nazism, which established in inter-war Germany, was the nationalist variety of fascism; however, nationalism was also a prevailing ideology in Lithuania. Even being aware of the radical difference of the nationalist and Nazi ideologies, the slogan “One people, one state” is characteristic to both. Lithuanian historiographers are pleased to see the Lithuanian tradition of the Klaipėda region, although the Prussian ethnic proximity is not a very strong argument for Lithuania’s territorial claims. Versailles as if provided people with the opportunity to freely decide; however the inhabitants of the Klaipėda region could not use this right in 1919–1923 or in 1939 or in 1944–1945, because everything depended on the winners of the war. The time has come, and it is the duty of both German and Lithuanian historians to objectively investigate the situation of the Klaipėda region in the 20th c. This paper focuses on the events of the 1930s.
