Buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lenkų tautiniai demokratai ir lietuvių tautinis atgimimas XX amžiaus pradžioje

LTStraipsnyje analizuojamas buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje XX a. pradžioje veikusių lenkų tautinių demokratų požiūris į lietuvių tautinį atgimimą. Jo pradžia siejama su XIX a. devintojo dešimtmečio pradžia, kai lietuvių inteligentijos aplinkoje gimė sumanymas leisti laikraštį lietuvių kalba. Dr. Jonas Basanavičius Mažojoje Lietuvoje ėmė leisti „Aušrą“. Tokia lietuvių tautinės savimonės pažanga XIX a. antroje pusėje ženklino lenkų ir lietuvių tarpusavio santykių krizę. Ypač lenkų dvarininkija, laikiusi Lietuvą integralia Lenkijos dalimi, gimstantį lietuvių tautinį judėjimą vertino kaip savotišką tautinę išdavystę, politinę izoliaciją, išprovokuotą svetimų valstybių slaptų kėslų. Jaunosios lietuvių inteligentijos, siekiančios tautinio atskirumo, savarankiško lietuvių vystymosi, lenkiškumo atsisakymo ir grįžimo prie lietuviškos tapatybės bei kalbos, veiklą kritiškai vertino lenkų publicistai ir spauda, įvardijusių lietuvių judėjimą „litwomanija“. Lenkų ir lietuvių tarpusavio santykių krizė išryškėjo „Dziennik Poznański“ ir „Aušros“, skelbiančios daug antilenkiškų straipsnių, polemikoje. Vilniaus tautiniai demokratai lietuvių tautinį judėjimą traktavo veikiau kaip laikiną reiškinį, o ne kaip ilgalaikę veiklą ar siekius ateityje iškovoti plačią tautinę autonomiją. Verta taip pat prisiminti, kad Vilniaus tautiniai demokratai kritikavo tik lietuvius-„litwomanus“ aktyvistus, o daugumos lietuvių visuomenės požiūrį į lenkus apibūdindavo kaip nuoširdų.

ENThe fundamentals of the Lithuanian national revival date back to the eighties of the 19th century when in the environment of Lithuanian intellectuals a conception of publishing a newspaper in the Lithuanian language and printed in the Latin alphabet arose. Among the many persons involved in the implementation of this project, doctor Jonas Basanavičius played an outstanding role; he did not put up with failures in obtaining the publishing concession for the territory of the Russian Empire and decided to do it in Prussian Lithuania – in Ragnecie and consequently to smuggle the copies of the newspaper across the border to the area of Great Lithuania. "Aušra" – "Jutrzenka" was supposed to become the "daybreak of the national revival of Lithuania". National democrats Vilnius treated the Lithuanian national movement rather in transitional categories, as a long-term action or aspirations of getting wide autonomy in the future. Lithuania, in the territorial-historical aspect, was treated as a body formed by all nationalities inhabiting this area, favouring simultaneously the equality of rights of them all. They were critical only about the actions of Lithuanian activists – "litwomans".