LTRecenzijoje aptariama Romualdo Apanavičiaus monografija „Etninė muzika. Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas 3“. Šiaurės Lietuvos etninę daugiabalsio stiliaus muziką Apanavičius analizuoja plačiame etnologijos ir kitų mokslo sričių tyrinėjimų kontekste. Knygoje publikuojami gausūs etnografinės medžiagos pateikėjų komentarai, taiklios ir tikslios citatos. Knygoje pateikti autentiški etnografiniai užrašymai yra patikimi ir kartu labai vertingi. Šiame darbe Šiaurės Lietuvos etninė muzika tyrinėjama kiek neįprastai, t. y. ne pagal etninių regionų, tarmių, genčių ribas, bet pagal šiame plote gyvavusią etninės muzikos stilistiką, kuri buvusi keleriopa: vienbalsumas, polifoninis ir paralelinis daugiabalsumas. Nuo etninės muzikos stilistikos, jos vietinių ypatumų pereinama prie muzikos instrumentų – kanklių ir pučiamųjų bei muzikavimo šiais instrumentais analizės. Moksliniu požiūriu ypač naudingas kruopščiai dokumentuotas muzikos instrumentų aprašymas, muzikantų registras, jų repertuaras. Knygos autorius tyrinėja etninės muzikos prasmę, lygina lietuvių ir latvių etninę muziką, ypač dainų melodikas. Kartu autorius tyrinėja daug plačiau: aptariamos lietuvių ir serbų, bulgarų, graikų burdoninės dainos. Šiaurės Lietuvos teritorijoje gyvuojanti (gyvavusi) paralelinė daugiabalsė muzika yra labai senas ir retas reiškinys Šiaurės Europos tautų etninėse grupėse, o polifoninės sutartinės – visų europidų etninės muzikos išimtis.
ENThe review discusses the monograph “Etninė muzika. Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas 3” [Ethnic Music. Northern Lithuanian Cultural Heritage 3] by Romualdas Apanavičius. Apanavičius analyses Northern Lithuanian ethnic polyphonic music in a wide context of the research of ethnology and other fields of science. The book publishes numerous comments of the presenters of ethnographic material, as well as precise and accurate quotes. The book provides authentic ethnographic recordings that are reliable and valuable. This work explores Northern Lithuanian ethnic music in a slightly untypical manner, i.e. not according to the boundaries of ethnic regions, dialects or tribes, but according to the stylistics of ethnic music which prevailed in this area and was versatile: monody, contrapuntal and parallel polyphony. Transition is made from the analysis of ethnic music stylistics and its local peculiarities to the analysis of music instruments: kanklės and the winds as well as playing these instruments. A thoroughly documented description of music instruments, the register of musicians and their repertoire are particularly useful from the scientific point of view. The author of the book explores the meaning of ethnic music and compares Lithuanian and Latvian ethnic music, in particular song melodics. The author also goes deeper into the discussion of Lithuanian, Serbian, Bulgarian and Greek drone songs. Parallel polyphonic music that exists (has existed) in Northern Lithuania is a very old and rare phenomenon in the ethnic groups of Northern European nations, and the contrapuntal sutartinė is the exception of ethnic music of all Europides.