Pasitinkant Vilniaus nacionalinio dramos teatro 70-metį: 1940–1941 m. sezonas

LTPirmasis Vilniaus nacionalinio dramos teatro direktorius ir meno vadovas buvo režisierius Romualdas Juknevičius (1906–1963). R. Juknevičius atvyko į Vilnių, iš Šiaulių ir kitų teatrų dar pakvietęs Valerijoną Derkintį, Vaclovą Ivanauską, Galiną Jackevičiūtę, Vincą Steponavičių, Vincą Tamaliūną, Teofilę Vaičiūnienę, Juozą Rudzinską ir kt. Pradžioje Vilniaus dramos teatro trupę sudarė 28 aktoriai. Per pirmąjį sezoną trupės sudėtis buvo papildyta iki 37 asmenų. Per pirmąjį sezoną Vilniaus publika išvydo net 12 premjerų. Suvaidintas 121 spektaklis, kurį pamatė 71 tūkstantis žiūrovų. Pirmasis pastatymas Vilniaus dramos teatre – H. Hejermanso „Viltis“. Pirmojo sezono repertuarą teatras formavo dviem kryptimis. Greičiausias ir paprasčiausias būdas – perkelti dalį Kauno teatro spektaklių į Vilnių, nes dauguma aktorių buvo atėję iš Kauno valstybės teatro. Šie veikalai turėjo tuo metu aktualią socialinę paskirtį, pasižymėjo visų komponentų darna, ansambline vaidyba, ryškiais personažais, paradoksaliomis situacijomis. Vyriausybė materialiai rėmė naujojo teatro sumanymus, tačiau reikalavo aktyviai įsitraukti į sovietinio gyvenimo kūrimą per įvairias kampanijas ir ypač į naujų sovietinių veikalų paieškas bei jų pastatymus. Straipsnyje aptariama 1940-1941 m. Vilniaus nacionalinio dramos teatro istorija. Straipsnio objektas – 1940-1941 m. pastatymai ir kritikų vertinimai. Teatro spektakliai analizuojami idėjiniame bei sociokultūriniame ano laiko kontekste.

ENThe period of 1940 to 1941 is the time of establishment of the National Theatre in Vilnius, the capital of Lithuania, liberated from the Polish occupation. The article focuses on the founder of the theatre, stage director Romualdas Juknevičius. His activity is reviewed against the background of social and political relationships in the period of 1940-1941 and the interpretation of Lithuanian works of drama ("Atžalynas" by K. Binkis, "Vincas Kudirka" by K. Inčiūra, and other), as well as the analysis of productions of foreign authors ("Topaz" by M. Panjol, "Before Sunset" by G. Hauptmann, and other). The major R. Juknevičius’ work of the season - the production of "Battleship 14-69" by V. Ivanov, defined as a production in the category of revolutionary romanticism both by the director and theatre critics – is assessed on the basis of the contemporary criteria. The author of the article argues that "Battleship 14-69" marked the stage of a forced trend of alien ideas and artistic possibilities, but not of revolutionary romanticism, that was distinct in performances of a similar content and function at the postwar Lithuanian theatre.