Interpreting an arbitration clause under Lithuanian law in Svenska Petroleum v. Government of the Republic of Lithuania: when the words do not matter

LTStraipsnyje komentuojamas 2005 m. lapkričio 4 d. Anglijos komercinio teismo sprendimas bei apeliacinės instancijos teismo sprendimas Svenska Petroleum prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau -Vyriausybė) byloje, kurioje pagrindinis klausimas - ar leisti Lietuvos vyriausybei remtis suverenaus imuniteto doktrina byloje dėl 2003 m. Tarptautinio komercinio arbitražo sprendimo vykdymo. Teismas konstatavo, kad Vyriausybė prarado teisę ginčyti arbitražo jurisdikciją dar 2003 m., kai nusprendė neskųsti arbitražo sprendimo dėl jurisdikcijos Danijos teismams. Kadangi tokiu būdu Lietuvos teisės taikymo klausimai tapo neesminiai sprendimui priimti, teismai jų galėjo ir neanalizuoti. Nepaisant to, abiejuose sprendimuose jie pakankamai plačiai aptarti, taip atvėrus galimybes giliau pažvelgti į Lietuvos teisės taikymo ir aiškinimo klausimus šiame ginče, kurie ir analizuojami šiame straipsnyje. Ypatingas dėmesys straipsnyje skiriamas komercinio arbitražo sprendimui ignoruoti arbitražinės išlygos tekstą, kuris aiškiai įvardijo, kad ji taikoma ginčams tarp Jungtinės veiklos sutarties steigėjų, kurie sutartyje buvo aiškiai apibrėžti, ir Vyriausybės neapėmė, ir aiškinti išlygą plečiamai. Tokio aiškinimo būdo laikėsi ir Anglijos teismai. Straipsnyje ginčijama, kad šie sprendimai nepagrįstai ignoravo keletą esminių to meto Lietuvos teisės nuostatų, inter alia, kad administraciniai ginčai negali būti nagrinėjami arbitražu, o ignoruojant arbitražinės išlygos tekstą vienai sutarties šaliai buvo nederamai suteikta tai, ko ji neišsiderėjo prieš pasirašydama sutartį su Vyriausybe.

ENThe paper comments upon the English Commercial Court decision of 4 November 2005 and the decision of the appeal court in the case of “Svenska Petroleum” v Government of the Republic of Lithuania as to whether to allow the Government to refer to the sovereign immunity doctrine in the case over the execution of the 2003 decision by the International Commercial Arbitration. The court stated that the Government was deprived of the right to litigate arbitration jurisdiction back in 2003 when it decided not to appeal against the arbitration decision regarding jurisdiction with the Danish courts. Since in this way the issues of application of the Lithuanian law became inessential for passing a decision, the courts could even abstain from analysing them. Nevertheless, they are rather widely discussed in both court decisions, thus opening opportunities to go deeper into the issues of application and interpretation of the Lithuanian law in this dispute, which are analysed in the paper. Particular focus is shifted on the commercial arbitration decision to ignore the text of arbitration reservation, expressly stating that it is applied to disputes between the founders of the joint venture agreement who have been expressly defined in the agreement and have not included the Government, and to interpret the reservation expansively. English courts also followed this interpretation. The paper argues that these decisions unreasonably ignored several essential provisions of the then effective Lithuanian law, inter alia, that administrative disputes cannot be settled by arbitration, and that ignorance of the text of arbitration reservation unduly provided one party to the agreement with what it did not negotiate before signing the agreement with the Government.