A Look at the Indo-European arch rhythmics: (a comparative analysis of the musical rhythmics of Hindus, Arabs, Greeks, and Balts)

LTStraipsnyje, pasitelkus tipologinį ir lyginamąjį metodus, analizuojama ir lyginama indų, arabų, senovės graikų bei lietuvių, latvių ir estų etninė muzika. Pagrindinis dėmesys skiriamas klasikinės Indijos, senove Graikijos ir etninės lietuvių muzikos ritmikos panašumams aptarti. Publikacijoje siekiama atsakyti į klausimą, ar gali būti šių minėtų kraštų muzikoms būdinga panaši trukminė (kvantitatyvinė) ritmika laikoma bendru „indoeuropietišku archeritmu“, ar tai yra platesnio pobūdžio fenomenas, būdingas ir kitų kultūrų muzikai. Trukminė muzika iš esmės skiriasi nuo XVII a. – XX a. Europos akademinei ir popmuzikai būdingos kvalitatyvinės (dinaminės, akcentinės) muzikos. Kvantitatyvinės (trukminės) ritmikos pagrindo galima ieškoti atitinkamose kalbose – ilgųjų ir trumpųjų skiemenų kaitoje. Dėsninga, kad kvantitatyvinė (trukminė) ritmika yra būdinga būtent tų tautų, kuriose balsių ilgumas ir trumpumas atlieka reikšminę funkciją, muzikai. Tai liudija glaudžią muzikos ir kalbos ritmo sąveiką, neabejotiną kalbos įtaką muzikinės trukminės ritmikos reiškinių formavimuisi. Panagrinėjus senojo lietuvių liaudies dainų sluoksnio ritimiką tampa akivaizdu, kad kai kuriems pavyzdžiams labiau būdinga trukminė, o ne dinaminė akcentinė ritmika. Tačiau ritmikos tipologinis panašumas nebūtinai reiškia ir genetinį giminingumą. Tipologiškai panašūs ritmo reiškiniai galėjo susiklostyti ir nepriklausomai vieni nuo kitų, ką liudija kvantitatyvinės muzikos pavyzdžiai randami ir ne indoeuropiečių tautų muzikoje.

ENThis article analyzes and compares the rhythmics of Indian, Arabian, ancient Greek, ethnic Lithuanian, Latvian, and Estonian music. The stress is laid on the similarity common to classical Indian, ancient Greek, and ethnic Lithuanian music. The author poses the question: can the durational rhythmics, which is common among the mentioned cultures, be called "Indo-European Arch rhythmics", or is it a phenomenon of a wider scale, typical in the music of other cultures, too. The research is based on typological and comparative methods. The phenomenon of musical rhythmics is analyzed following the quantitative (duration, quantity) view. The foundation of quantitative (durational) rhythmics is sought for in languages as well - in the fluctuation of long and short syllables.