Konstitucinė rinkimų doktrina

LTStraipsnyje analizuojami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamos konstitucinės rinkimų doktrinos aspektai. Daug dėmesio skiriama Konstitucinio Teismo kompetencijos rinkimų srityje analizei, pabrėžiami jo įgaliojimų spręsti rinkimų bylas ypatumai. Konstitucinio Teismo kompetencija rinkimų srityje yra dvejopa: viena vertus, jis turi įgaliojimus teikti išvadas, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimus, kita vertus, pagal pareiškėjų prašymus išnagrinėjęs, ar Konstitucijai neprieštarauja rinkimų santykius reguliuojančių įstatymų nuostatos, jis priima nutarimus. Šių Konstitucinio Teismo aktų teisinė galia skirtinga. Konstitucinio Teismo formuojamoje konstitucinėje rinkimų doktrinoje politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimai vertinami kaip svarbi piliečių dalyvavimo valdant savo šalį forma. Straipsnyje daug dėmesio skiriama klausimui, ar Konstitucinis Teismas turi pareigą arba diskreciją prisisakyti dėl rinkimų teisėtumo, taip pat nagrinėjami politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimų principai, rinkimų sistemos bruožai, rinkimų slenksčiai ir kt. Be to, aptariama Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijų sandūros sprendžiant su rinkimais susijusius klausimus problema ir pagrindžiama hipotezė, jog šią sandūrą nulėmė tai, kad abu teismai skirtingai vertina konstitucines (ir Europos žmogaus teisių konvencijos ginamas) vertybes, skirtingai suteikia joms pirmenybę.

ENThe paper analyses the aspects of the constitutional doctrine of elections formed by the Constitutional Court of the Republic of Lithuania. It largely focuses on the analysis of the competence of the Constitutional Court in the area of elections, and highlights the peculiarities of its powers to settle election cases. The competence of the Constitutional Court in the area of elections is twofold: on the one hand, it has authority to submit conclusions whether there have been any violations of the election laws during the Presidential election or elections to the Seimas; on the other hand, it passes rulings having examined, according to the claimants’ requests, whether the provisions of laws regulating elections contradict the Constitution. The legal power of these acts of the Constitutional Court differs. The constitutional doctrine of elections formed by the Constitutional Court evaluates the elections to the represented political institutions as an important form of citizens’ involvement in state governance. The paper focuses on the issue whether the Constitutional Court is obliged or has discretion to speak about legitimacy of elections, examines the principles of elections to the represented political institutions, the features of the election system, election thresholds, etc. Furthermore, it discusses the problem of the clash of jurisprudence of the Constitutional Court and the European Court of Human Rights with regard to election-related issues and proves the hypothesis that this clash has been determined by the fact that both courts differently evaluate constitutional values (defended by the European Convention on Human Rights) and differently prioritise them.