Kartų kaitos problemos

LTStraipsnyje pristatomas tyrimas, kuriuo siekta palyginti lietuvių ir amerikiečių moksleivių tapatumo įvertinimo rodiklius, siekiant nustatyti, kokią įtaką paauglio asmenybės tapatumo formavimuisi daro vyresnioji karta Lietuvoje ir JAV, aptarti kai kuriuos mokyklos vaidmens aspektus, padedančius garantuoti visuomeninių-kultūrinių tradicijų tęstinumą. Tyrime dalyvavo 314 Vilniaus miesto vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų 11 klasių moksleivių (177 mergaitės ir 137 berniukai). Palyginimui naudojami G. R. Adamso ir jo kolegų (1989) aprašyti (R. M. Joneso asmeninė korespondencija) Arizonos valstijos 2331 7-12 klasių moksleivio tapatumo tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad tiek ideologijos srityje (religija, politinės pažiūros, profesijos pasirinkimas, gyvenimo stilius), tiek tarpasmeninių santykių srityje (draugystė, partnerio paieškos, lyčių vaidmenys, laisvalaikio leidimas) amerikiečiai paaugliai labiau save identifikuoja su tėvais. Šios identifikacijos sukuria geresnes sąlygas perimti tėvų patirtį, tradicijas bei vertybes. Lietuviai paaugliai gerokai mažiau orientuoti į tėvų tikslus bei vertybes. Amerikiečių paaugliams kiek labiau nei lietuvių būdinga pasiekta tapatumo būsena, t. y., savos pasaulėžiūros suformavimas ir mažesnė priklausomybė nuo tėvų nuostatų. Lietuviai, ypač ideologijos srityje, dažniau linkę ieškoti naujų, savitų sprendimų. Individualus darbas aukštosiose mokyklose su būsimaisiais mokytojais, taip pat individualus darbas su mokiniais bendrojo lavinimo mokyklose gali garantuoti darnesnį vyresnės kartos patirties, tradicijų bei vertybių perėmimą.

ENThe purpose in a study of 314 Lithuania secondary school students at age 16-17 was to assess the cultural differences in ideological (occupation, religion, politics, philosophical life style) and interpersonal (friendship, dating, sex roles, recreation) domains of identity development between Lithuanian and American adolescents, and to discuss the role of school in continuity of social-cultural traditions from generation to generation. Method used was an identity status questioning EOMEIS-2. The result shows differences both in ideological and interpersonal domains between Lithuanians and Americans. Americans, in comparison with Lithuanians, showed higher scores on foreclosure status of identity that means stronger identifications with parents. They occurred as more identity achieved too. Lithuanians not significantly but was higher on moratorium, they are likely to look for their own way. It shows more generation gap. The role of the school in lessening this discrepancy can be more significant. Methods of individual work in small groups, deeper psychological knowledge in teachers' training supports transmission of experience in more effective way.