Lithuania: the return of opportunities

LTStraipsnyje apžvelgiamas Lietuvos ekonomikos vystymasis po nepriklausomybės atgavimo 1991 m. Pirmojoje fazėje 1991–1993 m. šalis patyrė dramatišką ekonomikos nuosmukį. Jau 1991 m. buvo imtasi pirmųjų reformų, vedančių Lietuvą į pasaulinę rinkos ekonomiką. 1994–1999 m. galima apibūdinti kaip atsistatymo ir stabilizavimo metus. Privatus sektorius kuo toliau, tuo labiau vaidino svarbų vaidmenį. Ekonomikos augimui teigiamą įtaką turėjo ir Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą 2004 m. Pasaulinė ekonominė krizė 2008–2010 m. labiausiai smogė statybų sektoriui, taip pat smarkiai sumažėjo eksportas ir importas. Remiantis 2010 m. duomenimis galima teigti, kad blogiausi Lietuvos ekonomikos laikai jau praeityje, tačiau daug krizės padarinių dar smarkiai jaučiama. Reformos buvo pradėtos per vėlai, dažnai nebuvo pakankamai koordinuojamos vyriausybinių agentūrų. Įmonių pelno mokestis atgavo savo patrauklumą ir Lietuvą galima vadinti ES mokesčių rojumi, bet šiam faktui trūksta platesnės reklamos. Šis konkurencinis pranašumas ne visada pasiekiamas praktiškai. Tai vyksta dėl patirties trūkumo tarptautinių mokesčių srityje. Teisinga kryptis pasirinkta keičiant pramonės ir darbo įstatymus, bet ne visi svarbūs klausimai buvo išspręsti ir laukia naujo reformų etapo. Lietuva yra palanki vieta vystyti gamybą, jei remsimės atlyginimų statistika. Apibendrinant galima teigti, kad Lietuva prarado dalį savo kaip vietos investicijoms patrauklumo, buvusio prieš krizę.

ENThe paper overviews Lithuania’s economic development after restoration of independence in 1991. During the first phase in 1991–1993 the country experienced a dramatic economic decline. Back in 1991 the first reforms were started, which led Lithuania to the global market economy. The period 1994–1999 could be described as the years of recovery and stabilisation. The private sector played an increasingly important role. Lithuania’s accession to the European Union in 2004 had a positive impact on economic growth. The global economic crisis of 2008–2010 mainly affected the construction sector and significantly reduced exports and imports. Basing on the data as of 2010 we can state that the worst period of Lithuania’s economy is over; however, many consequences of the crisis are still strongly felt. The reforms were started too late and were often inadequately coordinated by governmental agencies. The profits tax regained its attractiveness and Lithuania could be called an EU haven of taxes, yet this fact requires broader advertising. This competitive advantage is not always achieved practically due to the lack of experience in the area of international taxation. Industrial and labour laws have been amended in the right way; however, not all important issues have been solved and pending a new stage of reforms. Lithuania is a favourable country for developing manufacture, basing on the statistical data of wages. It could generally be stated that Lithuania lost part of its pre-crisis attractiveness as a place for investment.