Creation is a suspicious act : recenzija

LTRecenzijos autorė aptaria Marcelijaus Martinaičio eilėraščių rinkinį "K. B. Įtariamas", kurį 2006 m. išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Mokslininkė savaip ir išradingai šio poeto kūrybos tyrimams pasitelkia Paulio Ricoeuro įtarumo hermeneutikos sąvoką ir atskleidžia knygos pasaulėvaizdžio specifiką: dvigubą įtarumą (ši sema ateina iš politinio gyvenimo, tačiau individualizuojama kultūrine-literatūrine patirtimi), egzistencijos netikrumą, realybės stygių, groteskišką šaržavimą, autoriaus sampratos neaiškumą ir metafizinę kūrėjo kaltę. Šios knygos ištakas recenzentė regi M. Martinaičio rinkinyje "Atrakinta" (1996 m.), o daugybinę K. B. figūrą iš dalies giminiuoja su poeto senuoju garsiuoju personažu Kukučiu, tik naujasis veikėjas jau susijęs ne su okupacijos, o su laisvės paradoksais. Pasirėmusi paties poeto žodžiais, recenzijos autorė šiuolaikinėje kultūroje lietuvių literatūros fiksuoja grįžtamąjį pasakojimą – tarsi įvija sukasi ne tik M. Martinaičio, bet, pavyzdžiui, ir Juozo Apučio, išleidusio novelių tomą "Vieškelyje džipai" (2005), kūrybinė vaizduotė.Reikšminiai žodžiai: Ironija; Groteskas; įtarumas; Postmodernizmas.; Irony; Grotesque; Suspition; Postmodernism.

ENThe review author discusses the collection of poems by Marcelijus Martinaitis “K. B. Įtariamas”, published by the publishing house of the Lithuanian Writers’ Union in 2006. The scholar resourcefully and in her own way uses the concept of the suspicion of hermeutics by Paul Ricoeur for the studies of the poet’s creation and reveals the specifics of the book’s outlook: dual suspicion (this seme comes from the political life, yet it is individualised by cultural-literary experience), uncertainty of existence, lack of reality, grotesque caricature, unclarity of the author’s conception and the creator’s metaphysical guilt. The reviewer sees this book as originating from Martinaitis’s collection “Atrakinta” (1996), and partially relates the manifold figure K. B. to the poet’s old and famous character Kukutis, yet the new character is already associated with the paradoxes of freedom rather than occupation. The review author records the reverse narrative. Creative imagination of not only Martinaitis, but also, for instance, of Juozas Aputis, who published a volume of short stories “Vieškelyje džipai” (2005), winds as though a spiral in the modern culture of Lithuanian literature based on the words of the poet himself.