Šiaulietiškos rizomos labirintai, arba Truputį pakeliui su Alphonso Lingiu
LTRecenzijoje aptariama Jurgio Dieliauto knyga „Kultūros kontekstai: filosofija, menas, ugdymas (2009). Nors tai yra mokomoji knyga, tačiau ji kupina emocingo mąstymo. Sykiu tai yra įvietinto mąstymo knyga: Šiaulių, šiaulietiškumo potyriai, provokuojantys įvairiausius samprotavimus, vaizdinius, yra įpinti ne tik į knygos tekstus, bet ir į potekstes, kontekstus, pretekstus samprotauti vieną ar kitą reiškinį. Knygoje nagrinėjamas temas mėginama aprėpti kultūros sąvokomis, vis plečiant akiračius į filosofiją, meną bei ugdymą, ir nenurodytus: antropologiją, politologiją, mitologiją, literatūrologiją. Dieniautas rašo interdiscipliniškai, oponuoja tradicinei edukologijai ir orientuoja į naują ugdymo metodą. Knygoje plačiau analizuojama meninė fotografija ir literatūra; dėmesys sutelkiamas į įvairialypę kūniškumo raišką. Knygoje atsiskleidžia ypatingas autoriaus santykis su Alphonso Lingio filosofine antropologija. Dieniautas taip pat įtekstina prisiminimus ir keliones: įprasmina fenomenologinius išgyvenimus ir šiaurietiškus kelionių labirintus. Knygos pagrindas yra patyriminis. Knygoje vengiama moksliniams straipsniams keliamų stiliaus, struktūros ir metodų reikalavimų. Dieniautas mėgina plėtoti poetinį mąstymą, kuris yra parankus aprašyti kasdienybės įvairovę ir leidžia prasibrauti prie pirminių patirties formų. Tokiu būdu jam dažniausiai pavyksta išvengti referatyvumo, standartizacijos, vienokios ar kitokios mokslo srities turinio konjunktūros.
ENThe review is about Jurgis Dieliautas book “Kultūros kontekstai: filosofija, menas, ugdymas” [Cultural contexts: philosophy, art and education] (2009). Although it is an educational book, it is full of emotional thinking. At the same time it is a book of a localized thinking: Šiauliai, the experience of considering yourself as being a part of Šiauliai that provokes different reasoning and images is in the text, implications, context of the book and becomes a pretext to think of one or another phenomenon. The book attempts to cover the analysed topics with the concepts of culture by widening the attitude towards philosophy, art and education and the unindicated anthropology, political science, mythology and literature. Dieniautas' way of writing is inter-discipline, it opposes to traditional educational science and orients toward the new method of education. There is a deeper analysis of photography and literature in the book; the attention is focused to the miscellaneous expression of corporeality. The book reveals a special relationship with the philosophic anthropology of Alphonso Lingis. Moreover, Dieniautas describes his memories and travels: he gives a sense to phenomenological experience and the labyrinths of up-north travels. The base of the book is experience. The stylistic, structural and methodical requirements for scientific articles are avoided in the book. Dieniautas tries to develop poetic thinking that is handy in order to describe the variety of everyday life and allows to reach the primary forms of experience. In this way he usually succeeds to avoid the features of a paper, standardization and the textual conjuncture of one or another sphere of science.
