Psichosocialinių darbo veiksnių įtaka depresijos ir depresinės būsenos išsivystymui
LTLiteratūros duomenimis, 10 – 17 procentų visų gyventojų patiria įvairios trukmės depresines būsenas. Lietuvoje pagal sergamumą psichikos ligomis depresiją lenkia tik šizofrenija ir protinis atsilikimas, tačiau žmonės, sergantys šizofrenija arba turintys protinį atsilikimą, labai retai dirba. Europos Sąjungoje vertinant pagal dažnumą stresas darbe yra trečioji su darbu susijusi sveikatos problema. Lietuvoje iki šiol daugiausia tyrinėti klinikiniai depresijos požymiai ir jų gydymas. Šiame tyrime siekiama identifikuoti ne tik kliniškai patvirtintos depresijos, bet ir depresinę būseną sukeliančius psichosocialinius darbo stresorius. Straipsnyje analizuojama streso samprata, jo modeliai, teorijoje apibrėžti stresą sukeliantys veiksniai. Siekiant įvertinti psichosocialinių darbo veiksnių įtaką depresijos išsivystymui yra nustatomi psichosocialinių darbo veiksnių paplitimo skirtumai tarp depresija sergančių ir sveikų asmenų. Įvertinamas psichosocialinių darbo veiksnių paplitimas tarp depresija sergančių asmenų priklausomai nuo lyties, amžiaus, darbo pobūdžio ir išsilavinimo ir su depresija susijusios psichosocialinių darbo veiksnių kombinacijos. Tyrimo metu buvo įvertinti vyrams ir moterims būdingiausi stresoriai. Depresinė būsena tyrimo metu nustatyta statistiškai patikimai dažniau moterims negu vyrams, vyresniems nei 40 metų darbuotojams, lyginant su jaunesniais, ir asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą, lyginant su pradinį, aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą įgijusiais darbuotojais.
ENThe literary data shows that 10–17 % of all residents experience depression which continues different periods of time. In Lithuania, according to morbidity of psychological illnesses, depression is overtaken only by schizophrenia and mental retardation, however, the people who have schizophrenia or mental retardation usually do not work. According to frequency, stress at work is the third health problem related to work in the European Union. By now, the clinical characteristics of depression and its treatment were mostly analysed in Lithuania. The aim of the article is to identify the psychosocial factors of work that influence both: the clinically proved depression and the state of depression. The article analyses the concept of stress, its models and the factors that influence stress and are determined in theory. In order to evaluate the influence of psychosocial factors of work to the development of depression, the difference of spread of psychosocial factors between those who suffer depression and those who are healthy is determined. The spread of psychosocial factors between those who suffer depression is evaluated according to the sex, age, characteristics of their work, education and the combination of psychosocial factors that are related to depression. The analysis evaluated the factors that were most common to men and women. The reliable statistics show that the state of depression is more common to women than men, to employees that are more than 40 years old in comparison to younger ones, and to employees who have secondary education in comparison to those who have elementary, higher and high education.
