Vizualumo skliaustai: viena poetinės regimybės vizija

LTRecenzijoje aptariama Manfredo Žvirgždo studija „Regimybės atspindžiai: vizualumo poetika Alfonso Nykos-Niliūno kūryboje“. Įvado užuomina apie sinestezijos galimybę ir jos išsklaida praktinėje dalyje rodo, kad poezija nesusiaurinama vien tik vizualumo aspektu; giliosios analizuojamų tekstų struktūros atsiskleidžia tik per įvairių jos lygmenų sąsajas ir žaismę. Knygoje esti stulbinančiai taiklių analizių, kurios patvirtina žmogiškosios būties atverčių sklaidą vizualumo perspektyvoje; ypač daug jų skyriuose, kur analizuojami žmogaus veido ir šešėlio – kaip regimojo kūno atspindžio – vaizdiniai. Svarstymai apie kūnui prasmę suteikiantį veidą kaip žvilgsnio susikirtimo vietą, poetinio peizažo ir žmogaus kūno analogijas, metafizinę katastrofą signalizuojančio aklumo situaciją, užmaršties ir aklumo sąsajas, implikuojančias egzistencinių orientyrų netekusio egzilio pasaulėjautą pagauna skaitantįjį ir įsuka jį į poetinės regimybės mirgėjimus ir vizualumo paradoksus Nykos-Niliūno kūryboje. Vis dėlto vizualumo koncepcija, recenzentės nuomone, praktinėje dalyje neretai virsta kliūtimi skvarbesnei analizei. Principinė autoriaus nuostata – susiaurintas akiratis – aprėpiantis tik vizualumo problematiką, sukuria schematizuoto ir nuobodaus teksto įspūdį. Ir priešingai, knygoje dėl pastangų praplėsti vizualumo erdvę atsirandantys „plyšiai“ savo netobulumu „užklausiantys“ skaitantįjį žavi ir intriguoja labiau, nei ištisiniai vizualumo raišką liudijantys knygos fragmentai. Recenzijoje pateikiama pastabų, susijusių tiek su konkrečiomis analizėmis, tiek su metodologinėmis knygos nuostatomis.

ENThe review is about the study of Manfredas Žvirgždas “Regimybės atspindžiai: vizualumo poetika Alfonso Nykos-Niliūno kūryboje” [The reflections of simulacrum: visual poetics in works of Alfonsas Nyka-Niliūnas]. The introductory hint about synaesthesia and its disperse in practical part shows that the poetry is not narrowed to the visual aspect only; the deep structures of the analysed texts reveal through links and correlations of different levels. The book contains striking and accurate analyses that prove the disperse of human versatility in visual perspective; a plenty of them are in chapters where the images of human face and shadow, as a reflection of a visible body, are analysed. The discussions about a face, as a cross-place of sights, that gives a meaning to a body, the analogies of poetic image and human body, the blind situation that signals a metaphysic catastrophe, the relationship between oblivion and blindness that implicate the exile attitude that has lost its existential marks catch the reader and involve him into a glimmer of simulacrum and visual paradoxes in works of Nyka-Niliūnas. However, according to the reviewer, in the practical part the concept of visuality usually becomes an obstacle for a deeper analysis. The principle attitude of the author is to narrow the view by covering only the topic of visuality and making an impression of a schematic and boring text. And by contrast, the “gapes” that appear on purpose to make the space of visuality wider attract and intrigue the reader by its imperfection more than the solid fragments that reveal the expression of visuality. The review contains comments related to specific analyses and methodological attitudes of the book.