Klaidūs vaikščiojimai painiais psichės labirintais
LTStraipsnis yra Rimos Pociūtės knygos „Psichės istorijos: šiuolaikiniai lietuvių rašytojai psichoanalizės kontekste“ (Vilnius: Homo liber, 2009) recenzija. Knygoje, pasitelkiant analitinės psichologijos sąvokas „kolektyvinė pasąmonė“, „archetipas“, „ego“, „savastis“, „individuacija“, „anima“, „animus“, analizuojami šiuolaikinės mūsų prozos autoriai. Į analizės akiratį patenka Broniaus Radzevičiaus, Dalios Urnevičiūtės, Danutės Kalinauskaitės, Renatos Šerelytės, Lauros Sintijos Černiauskaitės, Zitos Čepaitės, Jurgos Ivanauskaitės kūriniai. Analizės tikslas yra tekstuose besiskleidžiančioje asmeninės psichikos dinamikoje aktualizuoti universalius, kolektyvinius vaizdinius. Autorei ne visuomet pavyksta išvengti „jungininkams“ būdingo polinkio literatūrą sutraukti į schemas, prisidengiant subtilios kolektyvinės pasąmonės energijos nušvitimų paieškomis. „Psichės istorijos“ palieka nemažai atvirų klausimų, bet reikia pripažinti, kad ši knyga – svarbi. Pagaliau galime kalbėti apie rimtesnius bandymus kurti psichoanalitinių lietuvių literatūros studijų diskursą. Nedaug mūsų literatūros kritikų taip aiškiai deklaruoja savo priklausomybę vienam metodui, o dar mažiau pateikia praktinio metodo taikymo medžiagos. Knygos iškelti klausimai sukuria puikų kontekstą literatūrologinei polemikai, kurios taip trūksta Lietuvos akademinėje terpėje. Ši recenzija – tai vienas bandymų įsitraukti į interpretacijų konfliktų lauką, tikintis, kad kuriamas poleminis diskursas ir toliau plėsis.
ENThe article is a review of the book by Rima Pociūtė entitled “Psichės istorijos: šiuolaikiniai lietuvių rašytojai psichoanalizės kontekste” [Stories of the Psyche: Contemporary Lithuanian Writers in the Context of Psychoanalysis] (Vilnius: Homo liber, 2009). Using concepts of analytical psychology, such as “collective subconsciousness”, “archetype”, “ego”, “ownership”, “individuation”, “anima” and “animus”, the book explores authors of our contemporary prose. The analysis focuses on works by Bronius Radzevičius, Dalia Urnevičiūtė, Danutė Kalinauskaitė, Renata Šerelytė, Laura Sintija Černiauskaitė, Zita Čepaitė and Jurga Ivanauskaitė. The aim of the analysis is to make universal collective images more relevant in the dynamics of personal psyche unfolding in texts. The author does not always manage to avoid the inclination to contract literature into schemes by pretending to search for irradiation of collective subconsciousness energy. “Psichės istorijos” leaves a number of open questions, but it is worth admitting that this book is significant. We can eventually speak about more serious attempts to create a discourse of psychoanalytical studies of Lithuanian literature. Rather a small number of our literary critics declare their dependence on a single method so clearly and even fewer provide material on the application of a practical method. Issues raised by the book create an excellent context for literary polemics which Lithuania’s academic world obviously lacks. This review is one of the attempts to enter the field of interpretation conflicts in the hope that the polemic discourse under construction will continue to develop.
