LTSiekiant teoriškai ir praktiškai atskleisti aktyvaus mokymosi metodų, pagrįstų mąstymo ugdymu, įtaką studentų kalbinei kompetencijai, buvo nustatyti besimokančiojo vidinę motyvaciją skatinantys būdai, rasti efektyviausi aktyvūs mokymosi metodai, padedantys gerinti įvairių lygių šnekamąją kalbą bei garantuojantys mąstymo proceso savireguliaciją. Taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, stebėjimas, statistinė analizė. Straipsnyje remiamasi humanistine filosofija bei asmenybės humanistine teorija bei kognityviąja teorija. Tyrimo loginį pagrindą sudaro sisteminis požiūris į reiškinius, ypač į jų tarpusavio sąveiką. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad aktyvaus mokymosi metodai, paremti mąstymu ugdo besimokančiojo gebėjimą sisteminti naujas žinias ir mokėjimus, integruotai juos, panaudoti, plėsti turimą komunikacine kompetenciją tikslumo, tinkamumo ir prasmingumo požiūriais; padeda tobulinti įvairių mokėjimo lygių šnekamąją kalbą, ypač tinka pagerinti tokiems šnekamosios kalbos vertinimo kriterijams kaip sklandumui, turiniui, nepriklausomybei, tačiau 1-ojo ir 2-ojo mokėjimo lygio studentų gramatikos mokėjimui gerinti reikia skirti daugiau dėmesio; moko mokytis įgyjant patirties, kadangi dėstytojo tikslas – ne parodyti save visažinį, bet įžiebti jaunuoliui mintį ir neleisti jai užgesti. Jam svarbu „ganyti“ jauno žmogaus mintis taip, kad jie išmoktų patys daryti atradimus.
ENThe author of this paper focuses on teaching that is responsive to students' ways of thinking. It is proposed that teachers draw classroom activities directly on the theory of constructivism paying special attention to the employment of active teaching methods which enable the students to develop their ways of thinking and thus to acquire good language skills. The efficiency of active methods based on the development of students' thinking is graphically demonstrated by the comparative learning efficiency characteristics of the experimental and control groups. To background the efficiency of active methods for the development of thinking and the consolidation of practical language skills, J. Russell's system of qualifying criteria was used: learning efficiency (E), individual efficiency index (IEI).