Kameriškumas - atskirumo skliautai

LTKameriškumas pristatomas kaip sunkiai apibūdinama sąvoka, bet kaip aiški, jutimiškai patiriama realybė. Kameriškumas siejamas su žmogaus būties atskirumu, metafizine prasme – su buvimu kambaryje. Muzikoje ir lyrikoje su kameriškumu susitinkame kaip su būsena, kuri nereiškia sąmoningo apsiribojimo, o dažnai žymi ir dvasinio susitikimo – dialogo pastangą. Kameriškumo aspektu analizuojama lietuvių lyrikos klasiko Maironio lyrika. Eilėraštis „Vasaros naktys“ laikomas kamerinės lyrikos pavyzdžiu. Etimologiškai aiškinamas lotynų kalbos žodis camera: ne tik kambarys, bet ir skliautas. Pažymima, kad nedidelė skliautuota patalpa itin tinkama kameriniam muzikavimui, paryškina garsą. Kameriškumas siejamas su intymumu: intymus eilėraštis, intymi giesmė ar daina gali atlikti žanrinės nuorodos vaidmenį. Daroma išvada, kad lyrikoje ir muzikoje kameriškumas reiškiasi mažaisiais lyriniais žanrais. [Iš leidinio]

ENChamberness is presented as difficult to define concept, but as a very straightforward, sensually experienced reality. Chamberness is associated with isolation of individual’s existence, in a metaphysical sense: with his presence in a room. In music and lyrics, we encounter chamberness as a state, which does not mean conscious withdrawal, but often even signifies the effort of spiritual encounter – dialogue. The author examines – from the perspective of chamberness – lyrics of the classical Lithuanian lyrics writer Maironis. The poem “Vasaros naktys” [Summer nights] is considered to be an example of lyrics. The author provides an etymological explanation of the Latin words camera: it is not only a room, but also an arch. The author remarks that a small space with an arch is suitable for chamber music, it highlights the sound. Chamberness is linked to intimacy: an intimate poem, intimate psalm or song can perform a role of genre reference. The article concludes that in lyrics and music chamberness manifests itself in small lyric genres.