Kameriškumas - atskirumo skliautai

LTKameriškumas pristatomas kaip sunkiai apibūdinama sąvoka, bet kaip aiški, jutimiškai patiriama realybė. Kameriškumas siejamas su žmogaus būties atskirumu, metafizine prasme – su buvimu kambaryje. Muzikoje ir lyrikoje su kameriškumu susitinkame kaip su būsena, kuri nereiškia sąmoningo apsiribojimo, o dažnai žymi ir dvasinio susitikimo – dialogo pastangą. Kameriškumo aspektu analizuojama lietuvių lyrikos klasiko Maironio lyrika. Eilėraštis „Vasaros naktys“ laikomas kamerinės lyrikos pavyzdžiu. Etimologiškai aiškinamas lotynų kalbos žodis camera: ne tik kambarys, bet ir skliautas. Pažymima, kad nedidelė skliautuota patalpa itin tinkama kameriniam muzikavimui, paryškina garsą. Kameriškumas siejamas su intymumu: intymus eilėraštis, intymi giesmė ar daina gali atlikti žanrinės nuorodos vaidmenį. Daroma išvada, kad lyrikoje ir muzikoje kameriškumas reiškiasi mažaisiais lyriniais žanrais.

ENChamberness is presented as difficult to define concept, but as a very straightforward, sensually experienced reality. Chamberness is associated with isolation of individual’s existence, in a metaphysical sense: with his presence in a room. In music and lyrics, we encounter chamberness as a state, which does not mean conscious withdrawal, but often even signifies the effort of spiritual encounter – dialogue. The author examines – from the perspective of chamberness – lyrics of the classical Lithuanian lyrics writer Maironis. The poem “Vasaros naktys” [Summer nights] is considered to be an example of lyrics. The author provides an etymological explanation of the Latin words camera: it is not only a room, but also an arch. The author remarks that a small space with an arch is suitable for chamber music, it highlights the sound. Chamberness is linked to intimacy: an intimate poem, intimate psalm or song can perform a role of genre reference. The article concludes that in lyrics and music chamberness manifests itself in small lyric genres.