Potential of dendrochronological dating of wooden artefacts

LTDendrochronologinis metodas grindžiamas sluoksnine medžio struktūra, sudaryta iš kasmetinių medžio rievių sluoksnių. Kasmetinis medžiagos skaidymasis leidžia ją datuoti vienų metų tikslumu. Nepaisant to, artefaktui keliami tam tikri reikalavimai, kad jis galėtų tapti dendrochronologinės analizės objektu: artefakto medienos rūšys turi būti tokios pačios chronologinės charakteristikos, taip pat privalo būti panašios geografinės kilmės. Medžio rievių skaičius artefakte turi būti pakankamas statistinei analizei. Žievės kraštas ar balanos dalis padeda nustatant medžio nukirtimo datą. Antrinio panaudojimo galimybė ar medžio erozija praverčia skaičiuojant pagaminimo datą. Jei medinis artefaktas atitinka reikalavimus, dendrochronologinis datavimas yra preciziškiausias datavimo metodas. Iki šiol jis buvo dažniausiai taikomas datuoti archeologinei medienai. Įmirkusių konstrukcijų, iškastų Vilniaus pilių teritorijoje, ir kitų istorinių pastatų analizės pagrindu buvo sudaryta tūkstantmečio ilgio pušies medžio rievių standartinė chronologija. Ji naudota datuoti kelioms medinėms konstrukcijoms iš kasinėjamos teritorijos po dabartinio konservavimo: 8,6 m ilgio vandens surinkėjui, padarytam iš pušies ir ąžuolo lentų, (datuojamas 1539 m.), tilto molui (1584 m.), šuliniui, padarytam iš 1,5 m ilgio skeltų ąžuolo lentų (1484-1490 m.). Moderni skaitmeninės fotografijos technika leidžia užfiksuoti medžio rievių atvaizdus ir taip palengvina artefaktų dendrochronologinę analizę, kai neįmanoma analizuoti tiesiogiai. Ją naudojant buvo nustatyta Vilniaus arkikatedros sraigtinių laiptų data.Reikšminiai žodžiai: Istorinis medis; Istorinė mediena; Lietuvos Didžiųjų Kunigaikščių rūmai; Medžio rievių analizė; Pušies chronologija; Tūkstantmetis; Valdovų rūmai; Vilniaus žemutinė pilis; Ąžuolo chronologija; Historic wood; Millenium; Oak chronology; Pine chronology; The Palace of the Grand Dukes of Lithuania; The Vilnius Lower Castle; Tree-ring analysis.

ENThe dendrochronological method is based on a laminar wood structure consisting of layers of annual tree rings. Annual resolution of the material makes it datable within the accuracy of one year. Nevertheless, the artefact should meet several requirements in order to be subject to a dendrochronological analysis. Tree species of the artefact have to be the same as the reference chronology, and the geographical origin must also be the same. The number of tree rings in the artefact is to be sufficient for a statistical evaluation. The presence of the bark edge or the sapwood part is essential for the establishment of a tree felling date. The possibility of a secondary use or weathering of wood is to be evaluated when counting the manufacture date. If a wooden artefact meets the requirements, dendrochronological dating is the most precise dating method. Thus far it has been mainly applied to archaeological wood in Lithuania. On the basis of the analysis of waterlogged constructions excavated at the site of Vilnius castles and other historical buildings, a millennium-long pine tree ring standard chronology was constructed. This chronology has been used to date several wooden constructions from the site under conservation: an 8.6 metre-long water collector made of pine and oak boards (dated to 1539), a bridge pier (1584), a well made of 1.5 metres long split oak boards (1484–1490). The modern digital photography technique enables us to have non-destructive images of the tree rings and thus facilitates a dendrochronological analysis of the artefacts that cannot be analysed directly. It has been used to date the winding stairs in Vilnius Cathedral-Basilica.

• Dendrochronologinių tyrimų taikymas meno kūrinių datavimui Lietuvoje ir jų perspektyvos / Gabija Surdokaitė-Vitienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2015, t. 77/78, p. 65-.
• Vilniaus žemutinės pilies teritorijos užstatymo raidos dendrochrologiniai tyrimai = Dendrochronological investigations of Vilnius' lower castle site / Rūtilė Pukienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas Europinės patirties kontekste : tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga, 2006 m. spalio 11-12 d. / sudarytojai Vydas Dolinskas, Daiva Steponavičienė. Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2009. P. 89-96.