Tradicinė, masinė ir modernioji kultūra

LTTradicinė kultūra Lietuvoje lig šiol yra dominuojanti. Tradicinės kultūros jėga yra tautos ar nacijos prasmingo gyvenimo ir progreso sąlyga. Stiprus tradicionalizmas kuria visai kitokį, unikalų ir tik toje vietoje galintį reikštis modernų kultūrinį – ir ne tik – pasaulį. Geriausias šių žodžių patvirtinimas yra tarpukario lietuvių dailė, muzika, poezija, kurioje stipri tradicija suteikė nepakartojamo gyvybingumo pačioms moderniausioms, dažnai kosmopolitinių kvapų turinčioms menų srovėms. Masinės kultūros sąvoka atėjo iš XX a. terminijos, kaip siekis tradicinės kultūros sukurtus modelius ir jų metamorfozes paaiškinti klasiniu aspektu: modernus, avangardinis menas elitui. Ir paprastas, o dažnai, kaip regime, tiesiog prastas, lėkštas menas liaudžiai, kitaip – masinė kultūra. Iš esmės masinė kultūra yra toji pati tradicinė kultūra, bet be prasmės, be prasminio turinio. Modernioji kultūra šiandien meno pasaulyje dar įsitvirtino ir postmodernizmo vardu. Moderni kultūra visų pirma suprantama kaip išsilaisvinimas. Jos reiškėjai vaduojasi ir iš tradicijos gniaužtų, ir iš masinės kultūros banalybių. Šiandieninis modernistas labai greitai artėja prie masinės kultūros poreikių. Postmodernistui nesvarbu kodėl, kam ir kada. Jam svarbu kaip. Moderniajai kultūrai būdinga savinaika. Naikinti statant yra pagrindinis šios kultūros bruožas. Pastarųjų metų masinės lietuvių emigracijos priežastys ir pasekmės glūdi moderniosios kultūros ir tradicijos sąveikoje. Lietuviai visuomet emigruodavo, kai valdžios interesai tapdavo viršesni už valstybės interesus. Modernusis, daugiau materialių galimybių teikiantis pasaulis visais laikais lietuviui buvo savotiškas edeno sinonimas. Modernioji kultūra yra demokratiška ir geranoriška tuomet, kai mes gebėsime pasidžiaugti vieni kitų darbais.Reikšminiai žodžiai: Tradicinė kultūra; Masinė kultūra; Modernioji kultūra; Traditional culture; Mass-culture; Modern culture.

ENTraditional culture in Lithuania until now remains predominant. The power of traditional culture is a condition for a meaningful life and progress of the nation. Strong traditionalism creates entirely different, unique and modern cultural world, which can manifest itself only in this place. The best confirmation of these words is Lithuanian art, music, poetry of inter-war period, in which a strong tradition infused the most modern art currents, often marked by cosmopolitan elements, by authentic vitality. The concept of mass culture came from the terminology of XX c., as an attempt to explain models created by traditional culture and their metamorphosis from a classical aspect: modern, avant-garde art for the elites; and simple, and very often, as we can see, straightforwardly poor, shallow art for the masses, in other words – mass culture. In essence, mass culture is the same traditional culture, but without meaning and without meaningful content. Today modern culture has established itself in the art world under the title of postmodernism. Modern culture is understood as liberation. Its proponents liberate themselves from the clutches of a tradition and from tackiness of mass culture. Contemporary modernist very fast approaches the needs of mass culture. It is not important for why, for whom and when. For him how is important. Self-destruction is typical of modern culture. To destroy while building is the most important feature of this culture. Causes and consequences of Lithuanians’ mass migration of the recent years lie in the interaction between modern culture and tradition. Lithuanians always emigrated, when Government’s interests trumped interests of the nation. Modern world, providing a lot of material opportunities, throughout all the times was perceived by Lithuanians as certain synonym of Eden. Modern culture is democratic and well-wishing, if we are capable of taking joy in each other’s works.