Services sector in Lithuania: labour productivity as a factor of growth
LTStraipsnyje analizuojamos paslaugų ir pramonės sektorių pridėtinės vertės bei darbo produktyvumo kitimo tendencijos 1995-2006 metais. Straipsnio tikslas – išanalizavus paslaugų ir pramonės sektorių darbo produktyvumo kitimo pobūdį, įvertinti Baumol nesubalansuoto augimo apraiškas sparčiai augančioje ekonomikoje ir įvertinti pridėtinės vertės ir darbo produktyvumo augimo pagal Verdoorn-Kaldor dėsningumą ryšį. Straipsnyje naudojamas lyginamosios analizės tyrimo metodas, kuris pritaikytas analizuojant nacionalinės statistikos duomenis apie paslaugų ir pramonės sektorių Lietuvoje pridėtinę vertę bei darbo produktyvumą ir atskleidžiant darbo produktyvumo didėjimo skirtumus pramonės ir paslaugų sektoriuose. Regresinės analizės metodu apskaičiuota pridėtinės vertės ir darbo produktyvumo didėjimo parametrų tiesinė priklausomybė. Tyrimo rezultatai parodė, kad, plėtojantis Lietuvos ekonomikai, paslaugų sektorius didėjo sparčiau nei pramonės. 1995–2006 m. vidutinis metinis bendros pridėtinės vertės augimas buvo 11 proc., pramonės – 10,9 proc., paslaugų – 12,1 proc. 1995–2006 m. darbo produktyvumas pramonėje kasmet didėjo vidutiniškai 12,3 proc., paslaugų sektoriuje – 10,8 proc. 1995-2006 m. produktyvumo kitimo tendencijos patvirtina darbo produktyvumo augimo tempų skirtumų pramonės ir paslaugų sektoriuose koncepciją, išnagrinėtą W. Baumol, paslaugas įvardijant kaip „neprogresyvų“ ekonomikos sektorių.Tačiau 1995-2000 m. matyti kitokia darbo produktyvumo didėjimo tendencija – darbo produktyvumo kitimas paslaugų šakose buvo spartesnis negu pramonės. Aiškinant šią darbo produktyvumo didėjimo tendenciją, mokslinėje literatūroje pateikiami du požiūriai. Tai W. Baumol koncepcijos teiginiai, kad paslaugų sektoriuje galimas laikinas darbo produktyvumo santykinių augimo tempų padidėjimas, siejamas su technologijų diegimu. Kitaip darbo produktyvumo paslaugų sektoriuje santykinių augimo tempų didėjimą aiškina J. E. Triplett and B. Bosworth. Jų teigimu, spartus darbo produktyvumo paslaugų sektoriuje augimas yra sisteminis reiškinys ir atskleidžia kapitalo veiksnio reikšmės didėjimą paslaugų gamybos procesuose, taip pat spartų inovacijų diegimą. Darbo autorės nuomone, aiškinant spartesnį darbo produktyvumo didėjimą paslaugų sektoriuje būtų tiksliau remtis W. Baumol požiūriu į laikiną darbo produktyvumo santykinį padidėjimą paslaugų sektoriuje. Nagrinėjant darbo produktyvumo ir ekonomikos augimo sąsajas, straipsnyje remiamasi Verdoorn-Kaldor dėsningumu. Regresinės analizės rezultatai atskleidė, kad tiesinė pridėtinės vertės ir darbo produktyvumo didėjimo priklausomybė statistiškai reikšminga, tačiau skirtingoms ekonomikos šakoms būdingas vienodas masto ekonomijos poveikis. Todėl darbo produktyvumo skirtumų negalima paaiškinti masto ekonomijos poveikiu.
ENThe paper deals with the tendencies of Lithuanian manufacturing and services sector value added and labour productivity during 1995-2006. Data of national statistics show a significant growth in value added in the service sector and in manufacturing: the annual growth rate of gross value added was 11%, the growth of value added in service industries being even more rapid (12.1%) than in manufacturing (10.9%). Tendencies in labour supply show that the share of the number of employed in services grew during the last decade. Labour supply diminished in manufacturing and grew in traditionally less productive sectors such as trade, hotels and restaurants, financial intermediation and real estate. The annual growth of labour productivity during the study period in manufacturing reached 12.3% and in the services sector 10.8% annually. Tendencies in services sector labour productivity growth show that services are a "nonprogressive" sector of economics. However, comparative analysis revealed a sporadic increase in productivity in the "nonprogressive" services sector in 1995-2000: the average annual labour productivity growth in services was 14.3% and in manufacturing 13.8%.In our opinion, it supports W. Baumol's consideration that there can be sporadic increases in productivity in the nonprogressive sector, rather than J. E. Triplett's and B. Bosworth's idea about the changing pattern in services production and therefore the nonconformity with Baumol's Disease conception. The paper provides an interpretation of the Verdoorn law of empirical regularities in the relationship between cross-sectorial labour productivity growth rate and value added growth rate. The Verdoorn-Kaldor relationship between the growth of labour productivity and the growth of output has been assessed. Results of linear regressions show a statistically significant relationship and constant returns to scale for various industries. Constant returns to scale reflect substantial cross-sectorial externalities, therefore growth rate disparities among various sectors of economy cannot be explained by disparities in return to scale as the Verdoorn-Kaldor law implies.
