Żołnierz-obywatel w służbie Rzeczypospolitej w XVII wieku

LTStraipsnyje aptariama XVII a. Abiejų Tautų Respublikos (ATR) karinė tarnyba. Apžvelgiama Lenkijos karūnos ir Lietuvos kariuomenių būklė, veiklos sąlygos, išryškinami XVII a. II pusės įvykę pokyčiai. Karinė tarnyba buvo pagrindinis bajorijos užsiėmimas. Nepaisant to, kad XVI a. samdomoji kariuomenė – karinė tarnyba už pinigus – buvo paplitęs reiškinys, tačiau vėliau vis labiau buvo linkstama gynybos klausimus patikėti bajorų Respublikai. Finansinės priežastys lėmė blogą kariuomenės būklę ir jos neefektyvumą. Nuolatinis pinigų trūkumas kariuomenei finansuoti lėmė įvairius kareivių piknaudžiavimus. Nepaisant griežtų etmonų skiriamų baudų nusikaltusiems kareiviams, jie nevengė plėšti karaliaus, privačių ar dvasininkų valdų. Taip pat trūko pačių kareivių motyvacijos ir tikėjimo savo karinių vadų autoritetu. Aprašomos XVII a. karinės kampanijos ir komentuojami kareivių savivalės, plėšimų ir smurto atvejai. Kariuomenės savivalė ypač buvo didelė vadinamojo Tvano laikotarpiu, karinių akcijų Ukrainos žemėse metu. 1661–1663 m. bajorų karinė konfederacijos atvejis parodė, kaip karinė jėga gali suvaidinti ypatingą vaidmenį rekonstruojant ATR politinę sistemą, kartu ši konfederacija gali būti vertinama, kaip politinė visuomeninė jėga. Karūnos konfederacija išreiškė opozicijoje buvusios didelės didikų dalies aspiracijas, ginant jų laisves ir teises. Lietuvos kariuomenėje situacija buvo kita, ji buvo priešiška didikams. ATR kariuomenės ir visuomenės santykių klausimas reikalauja detalesnių tyrimų, kuriuos atlikti turėtų ne tik karybos istorijos speicalistai.

ENThe article deals with the military service of Polish–Lithuanian Commonwealth in the 17th century. It also provides an overview of the status of the Polish Crown and Lithuanian military and the conditions of activity, and highlights the changes that took place in the second half of the 17th century. Military service was the main occupation of the nobility. Despite the fact that the hired army - the military service for money - was a widespread phenomenon in the 16th century, it later became more and more inclined to entrust defence matters to the Republic of Nobles. Financial reasons have led to poor status of the military and its inefficiency. The constant shortage of money to finance the military has led to various abuses of soldiers. In spite of the strict fines imposed on guilty soldiers by the hetmans, they did rob the royal, private or clergy holdings. The soldiers also lacked motivation and faith in the authority of their military commanders. The article describes military campaigns of the 17th century and comments on soldiers' arbitrariness, robbery and violence. The arbitrariness of the military was particularly intense during the so-called Deluge period, during military campaigns in the lands of Ukraine. The 1661-1663 case of the military nobility confederation has shown how military force can play a special role in reconstructing the political system of the Polish–Lithuanian Commonwealth. This confederation can also be seen as a political public force. The Confederation of the Crown expressed the aspirations of the vast majority of the nobility in the opposition, defending their freedoms and rights. The situation in the Lithuanian military was different, as it was hostile to the nobles. The issue of in regards to the relations between the military and society of the Polish–Lithuanian Commonwealth requires more detailed studies, which should be carried out not only by the specialists of the history of war.