Polityka w legalnych i nielegalnych instytucjach wojskowych Rzeczypospolitej w XVII wieku

LTStraipsnyje analizuojama Abiejų Tautų Respublikos (ATR) kariuomenės legalių ir nelegalių institucijų politinė veikla XVII a. Nagrinėjamu laikotarpiu Lenkijos ir Lietuvos valstybės kariuomenė turėjo tikslų didinti savo vaidmenį ir įtaką valstybės politiniame gyvenime. Aptariamos politinės aspiracijos ir reikalavimai, kuriuos kariuomenė kėlė savo rate ir per konfederacijų veiklą. Kariuomenėje tarnavę bajorai turėjo didelę dalyvavimo viešajame politiniame gyvenime patirtį, todėl ir į kariuomenės struktūrą stengėsi perkelti jiems įprastas praktikas, tame tarpe pritaikyti ir konfederacijų veikimo mechanizmus. Bajorija buvo įsitikinusi, kad karinė tarnyba neanuliuoja jų politinių teisių. 1587 m. konvokaciniame seime buvo atmestas kariuomenės reikalavimas dalyvauti valdovo rinkimuose. Buvo leista tik kariuomenės atstovams dalyvauti elekciniame seime. Lietuvos kariuomenė pradėjo kelti reikalavimus dėl dalyvavimo valdžios rinkimuose nuo XVII a. II p. Plačiai aprašomi įvairūs XVII a. įvykusių ATR seimų ir Lenkijos bei Lietuvos kariuomenių tarpusavio santykių aspektai, aptariamos ginkluotos bajorų politinės sąjungos (konfederacijos) pabrėžiant, jog bajorai ir didikai, prisiimdami karo mokesčius ir dalyvaudami kare, siekė naudos – didinti savo įtaką valstybės gyvenime. Karinėms bajorų konfederacijoms buvo būdinga susilaikymas nuo karinių operacijų, taip pat limituota karinė tarnyba, nepaklusnumas valdžios teisei, karinės konfederacijos valdžios susitarimai ir kt. Teisiniu požiūriu karinės konfederacijos buvo nelegalios institucijos. Kariuomenė veikė savireguliavimo principais, jai nepavyko sukurti teisinių karinių grupių, kurios būtų integruotos į ATR parlamentinę sistemą.

ENThe article analyses the political activity of the legal and illegal institutions of the military of the Polish–Lithuanian Commonwealth in the 17th century. During the period under review, the military of the Polish–Lithuanian Commonwealth had goals of increasing their role and influence in the political life of the country. The article also discusses the political aspirations and demands that the military raised amongst themselves and through the activity of the confederations. The nobles who served in the military had a great deal of experience of participating in public political life, therefore they tried to transfer the usual practices into the structure of the military, which includes adapting the mechanisms of functioning of the confederations. The nobility was convinced that the military service did not diminish their political rights. In 1587, convocation Sejm (parliament) rejected the requirement by the military to participate in the election of the ruler. Only members of the military were allowed to participate in the Election Sejm. The Lithuanian military began raising demands for participation in the government elections from the second half of the 17th century. The article describes various aspects of the relations between the Sejms of Polish–Lithuanian Commonwealth, held in the 17th century, and Polish and Lithuanian militaries, discusses armed political nobility unions (confederations), emphasizing that the nobles and noblemen sought to increase their influence in the life of the state by taking up military fees and participating in the war. The military nobility confederations were characterized by refraining from military operations, as well as by a limited military service, disobedience to the power of government and agreements between the government of military confederations, etc. From a legal point of view, the military confederations were illegal institutions. The military operated on the principles of self-regulation and failed to cr.