O semantyce pisanek litewskich

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLenkų kalba / Polish
AntraštėO semantyce pisanek litewskich
Kita antraštėOn the semantics of Lithuanian Easter eggs
Autoriai
KnygojeWielkanocne tradycje i obrzędy . 2005, P. 37-39
Reikšminiai žodžiai
LTLietuviai; Liaudies menas; Ornamentika
ENLithuanians; Folk-art; Ornaments; Dekorated eggs
Santrauka / Anotacija

LTŠv. Velykų etnografinis simbolis – margutis. Lietuvos muziejuose saugomos trys nemažos tradicinių lietuviškųjų margučių kolekcijos, kurių atskiri vienetai siekia net XIX amžių. Tai Tado Daugirdo rinkinys M. K.Čiurlionio muziejuje, etnografo Balio Buračo surinkta kolekcija Vytauto Didžiojo Karo muziejuje ir Lietuvių mokslo draugijos palikimas Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Kadangi margutis semantiškai reprezentuoja ir laiko, ir pasaulio pradžią, tikėtina jo raštuose aptikti mitinio pasaulio modelio struktūrą. Straipsnio autoriai jį identifikuoja kaip ypatingą grafinį ženklą, gana dažną seniausiuose kolekcijų margučiuose. Jo centre užštrichuotas rombas – įdirbtos žemės, užsėtos dirvos simbolis. Paprastai jis įrėmintas kvadratu, - tai sakralios erdvės, pažintos pasaulio dalies apibrėžtis. Kvadrato kampuose vaizduojamos keturios saulės; kurias galima interpretuoti kaip kraštines šviesulio padėtis tekos ir laidos metu metų cikle, per solsticijas, Šv. Kalėdas ir Jonines. Tarp saulių paprastai įterpiami keturi medžių siluetai, kuriuos galima suvokti kaip Pasaulio medžio projekcijas, išreiškiančias pasaulio šalis. Pažymėtina, kad kampas tarp saulės padėties ir medžiu pažymėtos krypties į kurią nors šalį yra 45 laipsniai, – tai atitinka vidutinį realųjį azimutą mūsų geografinėje platumoje. Detaliau modelis pavaizduojamas skutinėtuose, o ne vašku išpieštuose margučiuose. Analogiški pasaulio modelio ženklai arba jų fragmentai sutinkami ir audimų raštuose bei verpsčių marginiuose, tačiau ten jie daugiau pakitę arba labiau geometrizuoti. Prasminiai žodžiai: Šv. Velykos, margutis, archetipinis ženklas, pasaulio modelis. [Iš leidinio]

ENEthnographic symbol of St. Easter is Easter Egg. Three huge collections of traditional Lithuanian Easter Eggs, individual items of which reach even 21st century, are available in Lithuanian museums. This fact is proven by collection of Tadas Daigirdas available in M.K Čiurlionis museum, by collection of Balys Buračas available in War museum of Vytautas Magnus and heritage of Lithuanian scientific society in Lithuanian National Museum. Whereas Easter Egg semantically represents the beginning of both: time and world, structure of mythological model of the world is possible to be found among its patterns. Authors of the article identify it as particular graphical sign, which is very popular among Easter Eggs of the oldest collections. Rhomb structure encoded in its centre is a symbol of cultivated land and sowed fields. Usually it is put in a quadrate; this is scope of sacred area and cognized part of the world. Four suns are painted at four corners of the quadrate, which may be interpreted as marginal positions of the shiner during the year, during solstices and during Christmas and Feast of St. John. Four silhouettes of trees are usually inserted between these suns, which may be understood as projections of World Tree, expressed as four points of the compass. It should be noted that the angle between sun position and directions marked as tree is 45 degrees; this correspond to average real azimuth in our geographical latitude. The more detailed picture of this model is available on scraped eggs and not on eggs decorated with wax. Analogous signs of World Tree or their fragments are available on texture patterns and on bobbins, however there they are much varied or much geometrized. Key words: St. Easter, Easter Egg, archetypal sign, Word Tree.

ISBN83-87604-19-4
Mokslo sritis
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/3210
Atnaujinta2013-04-28 15:47:59
Metrika Peržiūros: 4