Karo žinia (ištraukos): suomių mokslininkas apie lietuvių dainas

LTPublikacijoje pateikiamos ištraukos iš senos suomių folkloristo Yrjo Penttinneno dar 1947 metais Suomių literatūros draugijos darbų serijoje išspausdintos studijos apie karo žinios tipo dainą „Sotasanomat“ („Karo žinia“). Publikacijoje pristatomą tekstą iš suomių kalbos išvertė Julija Kundrotaitė. Šioje studijoje suomių folkloristas nagrinėja 140 skirtingų dainos „Karo žinia“ variantų ir versijų. Darbe suomiški dainos variantai ir versijos yra lyginami su skaitlingais atitinkamos dainos variantais estų folklore bei žinomais atitinkamais šios dainos lietuvių ir latvių variantais. Pasitelkęs suomių mokyklos tradiciją, autorius mėgina nustatyti pagrindinį pirmykštį „Sotasanomat“ dainos tekstą, išsiaiškinti dainos motyvus, atėjusius iš kitų dainų bei kitų tautų dainuojamosios tautosakos. „Tautosakos darbuose“ publikuojamoje ištraukoje dainos suomiški tekstai lyginami su šios dainos lietuviškais, latviškais ir estiškais variantais. Atskirai aptariami dainų variantuose paplitę motyvai bei įvaizdžiai (įsakymo atnešimo motyvas, žinios turinys, rengimasis ir išvykimas į karą, žirgo sugrįžimas iš karo, klausimai žirgui, žirgo atsakymai, šeimos liūdesys). Atlikęs lyginamąją giminiškų dainos variantų bei jų motyvų analizę, Yrjo Penttinneno prieina išvados, kad dauguma šios dainos motyvų yra panašūs ir daro prielaidą, jog daina galėjo kilti iš senos slavų dainos, o vėliau per lietuvius, pateko ir į suomių folklorą.

ENThe publication contains extracts from the study about the war song “Sotasanomat” (“Karo žinia” [War Tidings]) written by Finnish folklorist Yrjo Penttinnen in 1947 and published in the series of works of the Finish literature association. The text which is presented in the publication was translated from Finnish by Julija Kundrotaitė. In the study, the folklorist analyses 140 different variants and versions of the song “Karo žinia”. In the work, the Finish variants and versions of the song are compared with numerous variants of the correspondent song in Estonian folklore and the correspondent variants of the song in Lithuanian and Latvian. By means of the tradition of the Finnish school, the author tries to determine the main and primary text of the song “Sotasanomat”, to ascertain its motives that appeared because of the influence of other songs and the singing folklore of other nations. The Finnish texts of the song are compared to the variants in Lithuanian, Latvian and Estonian in the published extract in “Tautosakos darbai” [Folk poetry]. The motives and images typical to the songs are discussed separately (the motive of order delivery, the content of the message, preparation and departure to war, the return of the horse from war, the questions to the horse, the answers of the horse, sorrow of the family). After the comparative analysis of relative variants and motives of the songs was done, Yrjo Penttinnen made a conclusion that the majority of motives were similar and made an assumption that the song might originated from an old Slavonic song and through Lithuanians found its way to the Finnish folklore.