Kiedy problemy lokalne stają się racją państwa: konfederacje dwóch pierwszych bezkrólewi w XVI-wiecznej Rzeczypospolitej

LTStraipsnyje analizuojamas pirmųjų dviejų Lenkijos ir Lietuvos valstybės tarpuvaldžių laikotarpiais susiformavusių konfederacijų reiškinys. Tyrimas apima 1572–1576 m. laikotarpį: nuo paskutinio Jogailaičio Žygimanto Augusto mirties iki Stepono Batoro išrinkimo Lenkijos ir Lietuvos valstybės valdovu. Tarpuvaldžiai atskleidė po Liublino unijos susiformavusio naujo politinio kūno būklę ir problemas, kurių nespėta išspręsti. Tai buvo laikas, kai reikėjo užtikrinti visavertį valstybės funkcionavimą ir išsirinkti naują valdovą. Analizuojama kaip dažnai ir kuriose valstybės vietose formavosi tiriamo laikotarpio politinės konfederacijos. Šis reiškinys atskleidžia bajorijos nuomones, kaip išsaugoti naujai suformuotą Lenkijos ir Lietuvos valstybės politinį kūną. 1572–1576 m. laikotarpio konfederacijas istorikai laiko reikšmingu reiškiniu, leidžiančiu kalbėti apie pilietinės visuomenės tyrimus. Konfederacijų fenomeno priežasčių reikia ieškoti to meto įstatymų spragose ir Žygimanto Augusto valdymo laikotarpiu pradėtose, bet nebaigtose valdymo reformose. Konfederacijos bandė spręsti tam tikras problemas, tačiau nebuvo šias pastangas pagrindžiančio teisinio reguliavimo, todėl jų veiklą galima traktuoti tik kaip didikų veiksmų patvirtinimą, o pastarųjų motyvai buvo susiję su tam tikrų teisių valstybėje praradimu. Konfederacijų nutarimų reguliavimo įgyvendinimas tarpuvaldžiais leido užtikrinti vidinę taiką ir išorinį saugumą. Lokalių ir visą valstybę apėmusių konfederacijų veiksmai tarpuvaldžių metu buvo suvokiami, kaip atstovavimas valstybės vardu. Konfederacijos buvo tam tikra didikų politinio mąstymo išraiška.

ENThe article analyses the phenomenon of the confederations formed during the first two interregnum periods of Polish–Lithuanian Commonwealth. The study covers the period from 1572 to 1576: from the death of the last of the Jagiellons, Sigismund Augustus, to the election of Stefan Batory as the ruler of the Polish–Lithuanian Commonwealth. The interregnum periods revealed the state of the new political body formed after the Union of Lublin and the problems that were not resolved. It was a time when it was necessary to ensure the full functioning of the state and to choose a new ruler. It is analysed how often and in what states did the political confederations of the analysed period form. This phenomenon reveals the nobility's views on how to preserve the newly formed political body of the Polish–Lithuanian Commonwealth. The confederations of 1572-1576 are considered by historians as a significant phenomenon when talking about the research regarding civil society. Causes for the phenomenon of confederations can be found in legal loopholes of that time and in the governance reforms that were initiated during the rule of Sigismund Augustus but were not completed. Confederations tried to solve certain problems, but there was no legal regulation justifying this effort, therefore their activities can only be considered as confirming nobility's actions, and their motives were linked with the loss of certain rights in the state. The implementation of the regulation of confederations during the interregnum periods allowed to ensure the internal peace and external security. Local confederations and those taking up the whole state were perceived during the interregnum periods as representation on behalf of the state. Confederations were a certain expression of nobility's political thinking.