Povilas Ričardas Vaitiekūnas: realistas, simbolistas, novatorius

LTTapybos istorijoje būta nemažai menininkų, kurie, net nesirinkdami tuomet populiarių dailės krypčių ar mąstymo būdų, vis dėlto buvo novatoriai, atvėrė naujus požiūrius, kitokį tikrovės suvokimą, matymą. Straipsnyje analizuojama modernistinės tapybos kūrėjo Povilo Ričardo Vaitiekūno kūryba, apimanti platų kūrybos laikotarpį – nuo XX a. 6 deš. pabaigos iki naujausių, pastarąjį dešimtmetį sukurtų paveikslų. Lietuvos tapybos fone P. R. Vaitiekūno kūryba priskiriama prie ekspresionistinės stilistikos. Analizuodama realistinį P. R. Vaitiekūno kūrinių pobūdį, straipsnio autorė atskleidžia naują požiūrį į tapytojo kūrybą, jos atvirumą platiems Lietuvos ir Vakarų kultūros kontekstams. P. R. Vaitiekūno kūryba, besitęsianti daugiau negu penkis dešimtmečius, sudaro stabilaus, mažai besikeičiančio reiškinio vaizdą, kurio būdingas bruožas – klasikinio paveikslo – kaip atviro lango į pasaulį – ideologija. Tai patvirtino ir 2010 m. pavasarį LDM Nacionalinėje dailės galerijoje surengta retrospektyvinė P. R. Vaitiekūno paroda „Tapyba. Piešiniai“, kuriai atrinkti ir eksponuoti kūriniai chronologiniu požiūriu apėmė platų kūrybos laikotarpį – nuo XX a. 6 deš. pabaigos iki naujausių, pastarąjį dešimtį sukurtų, tapybos darbų. Nors tapytojo naudojamą tapymo būdą ir jam būdingą tikrovės analizės kryptį XXI a. pr. gana keblu laikyti novatoriška, dailininko pozicija, skatinanti gilintis į pačią tapybą, o tyrinėjant ją – į mikrokosmoso problemas, padarė jį avangardistu.

ENAccording to the author, there have been a number of artists in the history of painting who were innovators, opened up new approaches, a different perception of reality and vision instead of choosing then popular art trends or ways of thinking. Extending through more than five decades Povilas Ričardas Vaitiekūnas' creative work draws a picture of a stable and little changing phenomenon characterised by the ideology of a classical painting as an open window to the world. This was confirmed by a retrospective exhibition of P.R. Vaitiekūnas entitled "Painting. Drawings" held at the LAM National Art Gallery in the spring of 2010. From the chronological point of view, the works selected and shown at the exhibition covered a wide period of creation from the end of the 1950s to the most recent paintings created in the last decade. Although it is quite difficult to regard the artist's way of painting and the direction of reality analysis typical of him as innovative at the start of the XXI century, the exhibition provided an opportunity to take a different look at P.R. Vaitiekūnas' works and highlight their new (innovative) aspects. The author of the publication consistently analyses the specific features of P.R. Vaitiekūnas' works and ideas of other art researchers about the works of this artist. She concludes that P. R. Vaitiekūnas' paintings remain innovative in the XXI century, are reminiscent of the golden age of Lithuanian painting and open a wide context of Lithuanian and Western painting.