LTXIX a. antrajame ir trečiajame dešimtmetyje Vilniaus universitete reiškėsi romantizmo sąjūdis. Jo idėjos palietė ir būsimus architektus - formavo jų pažiūras, o vėliau atsispindėjo kūriniuose, kurie akivaizdžiai skiriasi nuo klasicistinių pirmtakų darbų. Lietuvos architektūros istorijoje romantizmo buvimas pripažintas palyginti neseniai - jį „atrado“ menotyrininkas K. Cerbulėnas. Architektūroje romantizmas reiškėsi atsigręžimu j platų istorinį palikimą (nebe vien į antiką, bet ir į kitus laikotarpius, visų pirma - į viduramžius) bei susidomėjimu savo krašto tradicijomis. Šios dvi orientacijos apibūdina romantizmo architektų kartą.
ENDuring the period of 1820-1832 (till the University dissolution) some architects were trained. Many of them - students of professor Karolis Podčašinskis. The stylistic variety of statute was expressed in their creation, which the most vividly reflected in buildings of churches, chapels, estates in various districts of Lithuania. The most distinguished persons - architects - Fulgentas Rimgaila, Tomas Tišeckis, Karolis Gregotavičius. Professionally trained, inspired with ideas of Romanticism and traditions of native country, generation, unfortunately had no their followers. The training of such a specialists was dissoluted for all century by the Russian czarist authorities.