Jeanas Baudrillardas: racionalumo, politikos ir politinės filosofijos erozija

LTStraipsnyje analizuojama Jeano Baudrillardo politinė anti-teorija, kuri, tiek savo forma, tiek turiniu, sąmoningai kuriama kaip tradicinės racionalistinės politinės filosofijos parodija-neigimas, kaip jos negalimybės demonstracija. Klausiant, kaip postmodernus skepsis rationalių socialinių konstrukcijų atžvilgiu keičia politinių fenomenų, problemų, tikslų ir pačios politinės filosofijos suvokimą, straipsnyje nagrinėjama „transpolitikos“ sąvoka, atkreipiant dėmesį į jos nedermę su tuo, ką, remiantis kontekstu, būtų galima laikyti Baudrillardo aktyvia „politine programa“. Kritiškai vertinama „politinės“ ir „transpolitinės“ būsenų atskyrimo idėja ir nurodomi įvairūs šios perskyros produkuojami Baudrillardo pozicijos nenuoseklumai. Teigiama, kad Baudrillardo socialinė kritika nedera su jo paties pagrindinėmis prielaidomis, tai yra, kad jis neišvengia ir negali išvengti racionalistinės politinės filosofijos rudimentų.

ENThe article deals with Jean Baudrillard's political anti-theory, which, according to him, demonstrates the impossibility of traditional political philosophy and is constructed not as a negation but rather as a parody of it. What he rejects is the need and possibility of any rational model of society as such, moreover, the need and possibility of rational speaking about social matters altogether. Interrogating how general postmodern skepticism towards reason changes the perception of political problems, political goals and the very field of the political, we hope to make Baudrillard's sometimes consciously obscured position more clear, to reconstruct his main arguments and to display particulary vague points, namely, the exact meaning of his concept "transpolitical". This concept is shown to run counter his active "political program" and cannot be satisfactory defined. Moreover, Baudrillard's social critique is shown to be inconsistent with his own basic presuppositions. We argue that because of logical reasons Baudrillard cannot give up some rationalistic assumptions and so inspite of his explicit claims he cannot do without traditional political philosophy - otherwise, if he were completely consistent, his position would be inexpressible.