Juozo Brazaičio literatūros kritika Vokietijos DP stovyklų literatūrinės polemikos kontekste

LTPasitraukęs iš Lietuvos Juozas Brazaitis-Ambrazevičius daugiausia dėmesio skyrė visuomeniniams politiniam gyvenimui, dalyvavo VLIK‘o veikloje, atgaivino ir nuo 1948 m. redagavo žurnalą „Į laisvę“, tačiau ir periodikoje rašė bendraisiais kuriamos svetur literatūros, kultūros klausimais, recenzavo iškilesnes Vokietijos DP (Displaced Person) stovyklose pasirodžiusias knygas. Jo straipsniai buvo skelbiami kultūros žurnale „Aidai“, Augsburge ėjusiame savaitraštyje „Žiburiai“, vienas kitas rašinys pasirodė laikraštyje „Tėviškės garsas“. Jau 1946 m. Vokietijos DP stovyklų periodikoje buvo keliami klausimai dėl literatūros tematikos: kiek rašytojas turi būti aktualus, atliepti savo bendruomenės lūkesčius, įsipareigoti kūryboje įprasminti patriotinį tautinį motyvą. Ne pirmą kartą išeivijos spaudoje iškilo moralinių, o ne estetinių vertybių prioritetas. Tam nepritarė dalis kūrėjų, pasisakiusių už visišką kūrybos laisvę; pasak jų, meno tarnavimas religinėms, ideologinėms, moralinėms tiesoms žlugdo patį kūrinį. Šiame kontekste J. Brazaitis daugiausia dėmesio skyrė rašytojo, kūrėjo misijai, kultūros vaidmeniui išeivių bendruomenėje aptarti; kūrybą laikė viena iš priemonių tautinei kultūrai bei tautiniam tapatumui išsaugoti. Aptardamas bendrąją egzodo kultūrinę situaciją, J. Brazaitis gilinasi į kultūrininko, rašytojo, gyvenančio svetur, gyvenimo sąlygas, analizuoja, kaip jos veikia kūrybos procesą, kokią įtaką daro kūrybos tematikai ir problematikai. Nors J. Brazaitis ir akcentuoja kultūros žmonių pareigas bendruomenės interesams, tačiau pabrėžia, kad kūryboje būtina pakilti aukščiau jų.Reikšminiai žodžiai: Literatūrinė polemika; Lietuvių išeivijos kritika; Egzilis; Tautinė savimonė.

ENWhen he left Lithuania Juozas Brazaitis-Ambrazevičius devoted most of his attention to public political life, participating in the activities of VLIK. From 1948 he edited the journal „Į laisvę“ (“Toward Freedom”). In the periodical press he wrote on general questions of émigré literature and culture, he reviewed books published in the DP (Displaced Person) camps of Germany. His articles were published in „Aidai“, the Augsburg weekly newspaper „Žiburiai“, and occasional items in „Tėviškės garsas“. As early as 1946 the Lithuanian press in German DP camps was discussing how topical an author should be, and how much he should reflect the aspirations of his community, enshrining patriotic national motifs in his literary output. More than once the émigré press discussed questions of moral rather than aesthetic values. This was opposed by some authors who spoke out in favour of complete creative freedom. They claimed that art’s subservience to religious or moral ideologies damages the artistic creation. J. Brazaitis concentrated on the discussing the cultural mission of writers and other creative artists in the émigré community. He believed cultural creativity to be one of the means of preserving national culture and identity. J. Brazaitis examines the living conditions of cultural activists and writers living abroad. He analyses how these affect the creative process, what influence they have on themes and issues. J. Brazaitis accentuates the duty that people of culture have toward the public interest, but he stresses that in their creative work they must rise above these.