Karo su kryžiuočiais praktika Traidenio valdymo metais (1268-1282): ar tik nuožmi kova ir jokių kompromisų?

LTStraipsnyje nagrinėjami lietuvių valdovo Traidenio santykiai su Vokiečių ordinu (Prūsija ir Livonija), atskleidžiamos jo pasirinktos užsienio politikos priemonės, suteikusios galimybę vykdyti sėkmingą užsienio politiką ir išsaugoti tvirtą valdžią Lietuvoje. Traidenio valdymo metais atkurta ir įtvirtinta stipri Lietuvos monarcho valdžia tapo vienu iš svarbiausių veiksnių, kuris prievartinio lietuvių krikšto galimybę kreipė į istorinę aklavietę. Traidenio valdymo laikais palankiausias Lietuvai krikšto partneris tegalėjo būti pasaulietis Europos monarchas. Nuo Traidenio valdymo dar turėjo praeiti 40-50 metų, kol Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, tuo metu Gediminui, buvo patarta dėl Lietuvos krikšto ir suverenios globos kreiptis į kurį nors Europos monarchą. Bendras baltų interesas ir jo gynėjų būrys yra anachronistinis mitas. Tos epochos šaltiniuose aptinkame tik Traidenio, Lietuvos valdovo, užsienio politinėje kovoje naudojamas priemones. Jis siekė išsaugoti savo paties ir pavaldinių norus savo krašte gyventi ir tvarkytis pagal įprastus papročius. Dėl vidinės vienybės stokos baltų pasaulis aižėjo ir trupėjo, o lietuvių valdovas lengviau susitardavo su sau lygiais kunigaikščiais ar monarchais - ir su krikščionimis (net baltų genčių sąskaita), ir su savo priešais Livonijoje.

ENThe article analyses a relationship between the Lithuanian ruler Traidenis and the Teutonic Order (Pussia and Livonia) and reveals the means of his foreign policy which gave an opportunity to implement a successful foreign policy and secure strong government in Lithuania. During Traidenis ruling, a strong authority of the Lithuanian monarch was restored and established. It became one of the most important factors which directed a forced opportunity of Lithuanians' baptism to a historical dead-end. During Traidenis ruling, the most favourable partner of the baptism in Lithuania could be only a secular monarch from Europe. 40–50 years had to pass from the ruling of Traidenis till the Grand Duke of Lithuania, Gediminas at that time, was advised to apply to a European monarch for the baptism in Lithuania and a sovereign care. A common Baltic interest and its defenders are an anachronistic myth. In the sources of the epoch, only the means used in the foreign policy by Traidenis, the ruler of Lithuania, are found. He aimed to protect his own and his inferiors wish to live and manage everything according to usual customs in the country. Because of a lack of internal unity, the Baltic world was cracking and crumbling. For a Lithuanian ruler, it was easier to find an agreement with equal dukes and monarchs, Christians (even on the account of Baltic tribes) and enemies in Livonia.