Phonologische Isoglossen des Hochlettischen, Nord-Ost-Litauischen, Nord-West-Russischen und Weißrussischen
LTStraipsnyje kalbama apie latvių kalbos aukštaičių (aukszemnieku) tarmės, šiaurės rytų Lietuvos, šiaurės vakarų Rusijos ir Baltarusijos fonologines izoglosas. Autorius pažymi, kad jo dėmesio centre bus latvių kalbos aukštaičių dialektas, į kurį atsiremdamas jis aptars ir kitų minėtų kalbų izoglosas. Pirmame skyriuje siekiama aptarti rytų latvių ir baltarusių bei vakarų rusų tarmių bendrybes, o antrame skyriuje – rytų latvių ir Lietuvos šiaurės rytų aukstaičių tarmių bendrybes. Tiriama, kokią įtaką kaimyninės kalbos turėjo latvių kalbos aukštaičių tarmei. Pažymima, kad tyrinėjant šių kaimyninių šalių kontaktų įtakas, reikia atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad nors rytų aukštaičiai Latvijoje turėjo savo nuosavą rašytinę tradiciją, maždaug nuo 19 amžiaus pabaigos patyrė labai didelę latvių bendrinės kalbos įtaką, dėl kurios pranyko kai kurios šios tarmės ypatybės. Teoriniu tyrimo pamatu autorius pasirenka kompleksinės koreliacijos principą, teigdamas, kad kuo fonologinis sutapimas kompleksiškesnis, tuo mažiau tikėtina, kad jis yra atsitiktinis. Aptarus lyginamų tarmių ypatybes, konstatuojama, kad trumpasis „o“ nepasitaiko Vidžemės tarmėje, o latvių aukštaičių tarmėje tai yra specifinis fenomenas. Pirmykštis latvių „a“ pereina į „o“, bet ne prieš palatalizuotus priebalsius ar balsius bei dvibalsius „i“, „ei“. Palatalizuotoje aplinkoje išlieka senasis „a“. Tai panašu į rytų slavų tarmes. Daroma išvada, kad latvių kalbos aukštaičių tarmėje susiklosčiusios fonologinės opozicijos formavosi kartu su atitinkamu procesu slavų kalbose.
ENThe present paper deals with common developments in phonology and/or phonetics of High Latvian, White Russian and North-West-Russian varieties. Only non-trivial processes are discussed, in order to exclude the possibility of parallel, independent development. The focus of this paper lies on the High Latvian dialect as a local centre of language contact. In the first section a number of common phenomena of High Latvian and West-East-Slavic are demonstrated, while the second section deals with the contacts between the Lithuanian Aukštaitian variety of Kupiškis and High Latvian.
