Gruzdžių miestelio ir aplinkinių kaimų pravardžių vartojimo tendencijos

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Gruzdžių miestelio ir aplinkinių kaimų pravardžių vartojimo tendencijos
In the Book:
Gruzdžiai. D. 2 / vyriausiasis redaktorius sudarytojas Damijonas Šniukas. Vilnius: Versmė, 2010. P. 845-859. (Lietuvos valsčiai; kn. 17)
Keywords:
LT
Gruzdžiai; Mažeikiai; Lietuva (Lithuania); Žodžių daryba. Žodžio dalys / Word formation. Parts of a word; Tikriniai vardai. Onomastika / Onomastics. Proper names.
Summary / Abstract:

LTStraipsnis skirtas Gruzdžių miestelio ir aplinkinių kaimų pravardžių vartojimo tendencijoms. Pateikiamos pravardės, rinktos Gruzdžių miestelyje ir aplinkiniuose kaimuose: Beržėnuose, Dargaičiuose, Jokūbaičiuose, Lyguduose, Lukošaičiuose, Mažeikiuose, Rakandžiuose, Sauginiuose, Saveikiuose, Šepkaičiuose, Šiupyliuose, Vaišnoriuose, Žioguose. Pažymima, kad didžiausią Gruzdžiuose ir aplinkiniuose kaimuose surinktų pravardžių grupę sudaro pravardės, nusakančios fizines žmogaus ypatybes. Taip pat aptariamos pravardės dėl veiklos - amato, profesijos, tarnybos, pravardės dėl situacijos (kalbinės situacijos, nelaimingo atsitikimo), pomėgio (pomėgio rūkyti, paleistuvavimo, daikto turėjimo), kitų motyvų (buvimo kitoje šalyje, medžioklės, mokymosi, vogimo). Atskiras grupes sudaro asociacinės pravardės (fonetinės, onomastinės, semantinės asociacijos), gimininės pravardės (santuokinės, patroninės), pravardės dėl kalbos turinio, būdo ypatybių, gyvenamosios vietos. Pažymima, kad yra ir nemotyvuotų pravardžių, t.y. tokių, kurių motyvai yra tiek išblėsę, kad informantai jų negalėjo nurodyti. Aptariant pravardžių darybą, teigiama, kad Gruzdžių ir aplinkinių kaimų pravardės darybos požiūriu yra tokios kaip ir visoje Lietuvoje: pirminės ir derivatai. Daroma išvada, daugiausia gruzdiškių pravardžių yra atsiradusios dėl fizinių žmogaus ypatybių Konstatuojama, kad tolerantiškiausiai gruzdiškiai žiūri į būdo ypatybes, gyvenamąją vietą bei kilmę, o gruzdiškių vyrų ir moterų pravardžių santykis yra 8:2.Reikšminiai žodžiai: Daryba; Kilmė; Motyvacija; Pravardė; Derivation; Motivation; Nickname; Origin; Word formation.

ENThe article is dedicated to the trends in the usage of nicknames in the town of Gruzdžiai and surrounding villages. It presents nicknames collected in the town of Gruzdžiai and surrounding villages: Beržėnai, Dargaičiai, Jokūbaičiai, Lygudai, Lukošaičiai, Mažeikiai, Rakandžiai, Sauginiai, Saveikiai, Šepkaičiai, Šiupyliai, Vaišnoriai, and Žiogai. It is noted that the biggest group of nicknames collected in Gruzdžiai and the surrounding country consists of nicknames describing human physical characteristics. Another group of nicknames includes nicknames related to activities: trade, profession, service, nicknames for the situation (linguistic situation, accident), liking (obsession with smoking, promiscuity, and possessions), and other reasons (stay in another country, hunting, learning, stealing). Separate groups are formed of associative nicknames (phonetic, onomastic, and semantic associations), tribal nicknames (married and parental), nicknames related to language content, specific properties, and place of residence). It is noted that there are also non-reasoned nicknames, i.e. those whose motives are so faded that the informants could not provide them. When discussing the formation of nicknames, it is stated that the ways of formation of nicknames in Gruzdžiai and surrounding country are the same as in the whole Lithuania: primary ones and derivatives. It is concluded that most Gruzdžiai nicknames originate from the physical particularities of an individual. It is stated that the attitude of Gruzdžiai residents was most tolerant to the specifics of lifestyle, place of residence and origin, and that the ratio between Gruzdžiai male and female nicknames was 8:2.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/31967
Updated:
2020-06-09 20:14:31
Metrics:
Views: 22
Export: