Kanonizacijos paradoksai "Lietuvių literatūros enciklopedijoje"

LTStraipsnyje analizuojama, kokiais principais remiantis „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“ yra kanonizuojami apokrifiniai reikšmių ansambliai ir figūros. Tyrinėjama, ar ankstesniųjų kanono ribų tikslinimas bei naujos interpretacinės perspektyvos liudija apie atsinaujinančio kritinio žvilgsnio metmenis. Siekiama atskleisti, ar estetiniai kriterijai funkcionuoja kaip lemiamas į kritinės žiūros pagrindas, ar vis dar išlieka aktualūs ideologiniai ir mitologiniai mąstysenos apie literatūros tekstus būdai. Šiais aspektais apžvelgiami kai kurie enciklopedijos reikšmių ansambliai – lietuvių literatūros klasikų interpretacijos (Maironio, V. Mykolaičio-Putino, Žemaitės, A. Vienuolio, V. Krėvės), avangardizmo recepcija, tremtinių ir rezistentų kūrybinio palikimo analizės paradoksai. Kanonizacijos proceso paradoksalumas straipsnyje yra suprantamas kaip vadovavimasis tariamai objektyviais mitologinės ar ideologinės kritinės mąstysenos prioritetais. Pasak straipsnio autoriaus, enciklopedijoje esama nemaža ženklų, jog kai kuriems lietuvių literatūros tyrinėtojams mitologeminiai akcentai ir subtili ideologinė manipuliacija šio pobūdžio diskurso įtvirtinimui išlieka kaip viena svarbiausių jų mąstysenos prielaidų. „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“ dar neatsisakoma pagundos kanonizaciją kurti vadovaujantis ne estetiniais, bet vien tik ideologiniais ar mitologeminiais argumentais. Toks mąstysenos būdas patogesnis, siekiant išvengti analitinio ar interpretacinio vertinimo, kurie keičiami etiniais imperatyvais ar ideologinėmis manipuliacijomis, naujų mitų kūrimu.

ENThe article analyses the canonisation principles for the apocryphal ensembles and figures in the “Lietuvių literatūros enciklopedija” [Lithuanian Literature Encyclopaedia]. It analyses whether the revision of the late canon limits and new interpretative perspectives indicate the renewed outlines of critics. The aim is to reveal the function of the aesthetic criteria: if it is a critical base for the viewpoint or the idealogical and mythological viewpoints towards the texts of literature are still topical. Some ensembles of encyclopaedic meanings, for instance, the interpretations of Lithuanian classics (Maironis, V.Mykolaitis-Putinas, Žemaitė, A.Vienuolis, V.Krėvė), the reception of avant-garde and the analytic paradoxes of works of the expatriates and resistants are analysed according to these points of view. In the article, the paradox of the canonisation process is understood as the following of the seemingly objective priorities of mythological and ideological thinking. According to the author of the article, the encyclopaedia contains quite many signs that some researches of Lithuanian literature consider the mythologemic focuses and delicate ideological manipulation as one of the most important ways of thinking for the establishment of the discourse of this type. “Lietuvių literatūros enciklopedija” does not refuse the canonisation based on idealogical and mythological arguments instead of aesthetic ones. This way of thinking is more convenient in order to avoid analytic and interpretative evaluation that is interchanged by ethic imperatives or ideological manipulations for the establishment of new myths.