"Altorių šešėly" - nekanoniškasis Vinco Mykolaičio-Putino kūrybos ir gyvenimo tekstas

LTVinco Mykolaičio-Putino romanas „Altorių šešėly“ yra vienas iš tų kūrinių, kuriuos mūsų literatūrologijoje lydi platus vertinimų spektras. Kas nulėmė tokį knygos populiarumą? Vienas iš atsakymų yra tas, kad ši knyga peržengė daugelį lietuviškojo mentaliteto ir tradicijų kanonų. Tuometinė lietuviškoji sąmonė teikė pirmenybę kolektyviškumui, o ne individualumui. Kolektyviškumo jausmas lietuviui buvo pirmutinis ir švenčiausias, nes jis buvo siejamas su tautiškumu ir religingumu. Būti kunigu reiškė tarnauti tautai ir Dievui, vienyti kolektyvą. Putinas renkasi individualiąsias vertybes, nesutampančias su kolektyvinėmis, ir taip sukelia nemažai problemų sau, o sykiu ir savo herojui, savo „alter ego“. Seminarijoje Vasariui nesiseka lengvai išgyventi religinį potyrį, o toks jo noras laužo nusistovėjusias normas ir tradicijas. Putinas demistifikavo idealaus kunigo vaizdinį, jis atskleidė kunigų vidinio gyvenimo panoramą, kuri Lietuvoje ilgai buvo neprieinama. Po didžiojo lūžio Putinas toliau gyveno visuomenėje, prisitaikydamas prie jos reikalavimų. Prieš rašydamas romaną, Putinas nujautė būsimą kritiką teik jo paties, tiek jo romano atžvilgiu. Bet ši nuojauta jo nesustabdė, ir jis padovanojo mūsų kultūrai „Altorių šešėly“ – meno kūrinį, kuris yra itin vertingas, nepaisant to, kad jame autorius sprendžia ne universalias būties problemas, bet asmeninius egzistencinius klausimus. Putinas išdrįso pasipriešinti nusistovėjusiems kanonams tiek gyvenimiškajame, tiek meniniame tekste, ir tuo parodė, kad yra didžios dvasios žmogus, laužantis sustabarėjusius kanonus.

ENThe novel “Altorių šešėly” [In the Shadow of Altars] by Vincas Mykolaitis-Putinas is one of the works that receive a wide range of evaluations in our literary science. What determined such popularity of the book? One of the answers could be that this book overstepped many canons of Lithuanian mentality and traditions. The then Lithuanian consciousness gave priority to collectivism rather than individualism. The sense of collectivism was prime and sacrosanct to a Lithuanian, because it was related to nationality and religiosity. Being a priest meant serving the nation and God, uniting the collective. Putinas chooses individual values that do not correspond to collective ones, thus causing many problems to himself and his character, his alter ego. In the seminary Vasaris fails to have an easy religious experience and such a wish breaks the established conventions. Putinas demystified the image of an ideal priest; he revealed the panorama of the inner life of priests which had been inaccessible in Lithuania for long. After the big turning-point Putinas continued to live in society, adapting to its requirements. Before writing a novel, Putinas anticipated future criticism with regard to both himself and his novel. Yet this anticipation did not stop him and he gave “Altorių šešėly” to our culture – a work of art which is particularly valuable, despite the fact that the writer solves personal existential issues rather than universal problems of being. Putinas dared to oppose the established canons in both true-life and artistic texts, thus showing that he was a high-minded man breaking stiff canons.