Gruzdžių valsčiaus kaimų raida

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Gruzdžių valsčiaus kaimų raida
In the Book:
Gruzdžiai. D. 2 / vyriausiasis redaktorius sudarytojas Damijonas Šniukas. Vilnius: Versmė, 2010. P. 283-298. (Lietuvos valsčiai; kn. 17)
Keywords:
LT
19 amžius; Gruzdžiai; Kaunas. Kauno kraštas (Kaunas region); Šakyna; Šiauliai. Šiaulių kraštas (Šiauliai region); Žagarė; Lietuva (Lithuania); Kaimas. Kaimai / Villages. Country.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariamos Gruzdžių (miestelio dabartiniame Šiaulių rajone) valsčiaus kaimų raidos ypatybės. Siekiama nustatyti kaimų susiklostymo ypatybes, apibūdinti kaimų istoriją. Atliekant tyrimą, remtasi kartografinių šaltinių analize bei kaimaviečių analize natūroje. Nepaisant to, kad iki pat XIX a. Gruzdžių apylinkės buvo nuošalios, archeologiniai radiniai rodo, jog žmonių jose gyventa nuo seno. Apylinkėse ilgą laiką vyravo didelės girios, kurių laukymėse, kirtimuose, sausesniuose plotuose gyveno žemdirbiai. Didesni dirbamų žemių plotai buvo susiklostę ties Šakyna ir Šiupyliais. Gruzdžių apylinkių gyvenvietės iš pagrindų buvo pertvarkytos Valakų reformos laikais. Aplink Šakyną klostėsi bajorkaimiai, kurie skyrėsi nuo lažininkų kaimų aplink Gruzdžius. XVIII ir XIX a. žemėlapiuose, kaip svarbesnė apylinkių gyvenvietė nurodoma Šakyna. Jai sustiprėti padėjo senasis vieškelis į Žagarę, kuris buvo ir svarbiausiu keliu tarp Kauno ir Rygos. XX a. pr. Gruzdžių valsčiaus plote tebevyravo senieji gatviniai kaimai, Valakų reformos metu suformuoti kaip gyvenvietės baudžiauninkams. Tarp jų buvo išsibarstę ir palivarkų, tebebuvo išlikę dvarų centrai. Tarpukariu vaizdas smarkiai pasikeitė: vyko žemės ūkio reforma, ūkininkai skirstėsi į vienkiemius. Daug informacijos apie kraštą sovietmečiu galima sužinoti remiantis sovietinės topografijos 1949 m. duomenimis. 1987 m. sovietiniai žemėlapiai rodo didžiulius apylinkės gyvenviečių pokyčius 1949-1987 m.: didžioji dauguma ankstesnių kaimų sumenkę ar visai išnykę. Tą pačią besitęsiančią tendenciją rodo ir autoriaus tyrimai, atlikti natūroje.Reikšminiai žodžiai: Gruzdžių valsčius; Istorija; Kaimavietės; Lokalinė istorija, Grūzdžių kraštas, kaimų raida; District of Gruzdžiai; History; Local history, Grūzdžiai district, willages evolution; Village places.

ENThe article describes the peculiarities of the development of villages in Gruzdžiai (little town in the territory of the current Šiauliai district) parish. The aim is to determine the peculiarities of villages' development and to describe their history. The research is based on the analysis of cartographic sources and village sites in nature. Despite that until the 19th c. the area of Gruzdžiai was apart; the archaeological findings reveal that people had been living there for a long time. The area was rich of big forests, therefore the farmers settled themselves in glades, fellings, and dryer areas. The bigger areas of farmland were beside Šakyna and Šiupyliai. The villages of Gruzdžiai area were reformed during the period of Wallachian reform. The nobleman holdings that were different from the serfs' villages around Gruzdžiai developed around Šakyna. In the maps of the 18th – 19th c., Šakyna is indicated as an important settlements of the surroundings. Its importance grew because of an old public road to Žagarė that was the most important road between Kaunas and Riga. At the beginning of the 20th c., the area of Gruzdžiai parish was dominated by the old street villages that were formed into serfs' settlements during the Wallachian reform. Also, there were some estates and the remained manors. During the interwar, the environment has greatly changed: the agricultural reform took place and the farmers moved to granges. A lot of information about that district at the period of Soviets is found in the topographic data of 1949. The Soviet maps of 1987 show enormous changes of settlements in that district in the period of 1949–1987; the majority of villages were extinct. The same continuous tendency is determined by the author's research in nature.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/31936
Updated:
2020-06-09 20:17:37
Metrics:
Views: 19
Export: