Moters reprezentacija Oskaro Milašiaus kūryboje

LTStraipsnyje siekiama atskleisti moters reprezentacijas Oskaro Milašiaus kūryboje per Don Žuano mitą ir tas transformacijas, kurias patiria šio mito invariantai. Tai pastovieji vienetai, kuriuos išryškino teminės kritikos atstovas Jeanas Rousset – mirusysis, herojus ir moterų grupė. Pirmą kartą šiuo būdu analizuojami O. Milašiaus kūriniai užmezga vaisingą dialogą su anksčiau ar vėliau sukurtais tekstais apie Don Žuaną. Milašius kelis kartus interpretavo jį dominusį siužetą: „Don Žuano scenose“ (Les Scenes de Don Juan, 1906), „Meilės įšventinime“ (L'Amoureuse Initiation, 1910), „Migelyje Manjaroje“ (Miguel Manara, 1912), kai kuriuose poetiniuose tekstuose. Analizuojamuose Milašiaus kūriniuose pasitaiko visi Don Žuano mito invariantai. Iš jų mirusysis ir herojus straipsnyje aptariami trumpai, nubrėžiant pagrindines abiejų struktūros linijas. Daugiausia dėmesio skiriama trečiajam invariantui – moterų grupei. Įvairiose Don Žuano mito interpretacijose moterų skaičius skirtingas, svyruoja nuo vienos iki keturių ir daugiau. Milašius pasirinko minimalų variantą: Lola „Don Žuano scenose“, Klarisė Analena „Meilės įšventinime“, Chirolama „Migelyje Manjaroje“. Ribotame kūrinio laike ir ribotoje erdvėje nesuskaičiuojamas Don Žuano pergales demonstruoja sąrašas, suvedžiotų, pamestų merginų ir moterų katalogas, pateikiamas paties Don Žuano (Pinamontės, Migelio Manjaros) arba tarno Sganarelo („Don Žuano scenų“ tarno) lūpomis. Milašiaus kūrinių analizė leidžia konstatuoti kryptį link tolesnės Don Žuano mito feminizacijos, fiksuoti posūkį nuo moters objekto prie moters subjekto vaizdavimo.

ENThe paper aims to reveal the representations of a woman in the works of Oscar Milosz through the myth of Don Juan and the transformations experienced by the invariants of this myth. These are permanent units highlighted by Jean Rousset, a representative of thematic criticism: the deceased, the hero, and the group of women. The works of Milosz, which are analysed from this approach for the first time, establish a productive dialogue with earlier or later created texts about Don Juan. Milosz interpreted the interesting plot for several times: in “Don Žuano scenos” (Les Scenes de Don Juan, 1906), “Meilės įšventinimas” (L'Amoureuse Initiation, 1910), “Migelis Manjara” (Miguel Manara, 1912), and some poetic texts. All invariants of the myth of Don Juan are found in the analysed works. The deceased and the hero are discussed briefly in the paper; only the main lines of the structure of both are delineated. The paper focuses on the third invariant – the group of women. The number of women differs in various interpretations of the myth of Don Juan; their number fluctuates from one to four and more. Milosz chose the minimal variant: Lola in “Don Žuano scenos”, Clarissa Annalena in “Meilės įšventinimas”, Chirolama in “Migelis Manjara”. In the limited time and space of the work the uncountable victories of Don Juan are demonstrated by a list, a catalogue of seduced and left girls and women, presented by Don Juan (Pinamonte, Miguel Manara) or servant Sganarelle (“Don Žuano scenos”). The analysis of the works of Milosz allows stating the direction towards further feminisation of the myth of Don Juan, recording a turn in depiction from the object of a woman to the subject of a woman.