Studija apie Renatos Šerelytės kūrybos socialumą

LTStraipsnis yra Loretos Jakonytės knygos „Karvės kuolas Pilies gatvėje. Renatos Šerelytės kūrybos studija“ (Vilnius, 2011) recenzija. Šia knyga Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pradeda leisti naują kritikos darbų seriją „In brevi“. Joje publikuojami darbai bus skirti šiuolaikinės literatūros procese dalyvaujančių autorių kūrybai ir adresuojami didesniam skaitytojų ratui. Studijos žanras orientuoja į nedidelę, palyginti su monografija, teksto apimtį, o adresatas lemia demokratiškesnį, populiaresnį, laisvesnį kalbėjimo kodą. Pirmoji serijos knyga – Jakonytės studija – kokybės kartelę iškėlė aukštai. Studija turi monografinį užmojį: aprėptos visos Šerelytės kūrybos sritys: proza ir poezija, kūryba vaikams ir literatūros kritika, satyra, publicistika, pokalbiai. Jakonytė labai dėmesingai apžvelgia, ką literatūros kritika yra pasakiusi apie Šerelytės kūrybą. Ji nužymi ir lakoniškai referuoja kritikos jau aptartas sritis, prie kurių studijoje toliau negrįžtama, bet kurios kaip tyrimo kontekstas vienaip ar kitaip yra prisimenamos. Jakonytė Šerelytės prozą aptaria erdvės ir vietų bei pagrindinių veikėjų požiūriu. Kūrybą vaikams aptariama pagal žanrus, laikantis chronologijos: pradedama nuo istorinių apysakų, poezijos ir baigiama pasakomis. Taip pat dėmesingai kaip meninę kūrybą Jakonytė pristato ir Šerelytės literatūros kritiką. Iš visų Šerelytės kūrybos sričių Jakonytė daugiausia kritinių pastabų turi publicistikai. Studija baigiama Šerelytės pokalbių, kurių daugiau nei pusšimtis, apžvalga „Viešas portretas. Rašytojas be mūzos“.

ENThe article is a review of the book by Loreta Jakonytė entitled “Karvės kuolas Pilies gatvėje. Renatos Šerelytės kūrybos studija” [Cow Pole in Pilies Street. Study of Renata Šerelytė’s Creative Work] (Vilnius, 2011). With this book, the Institute of Lithuanian Literature and Folklore begins publishing of a new series of critical works, “In Brevi”. Works in the series will be devoted to writings of authors who take part in the process of contemporary literature and intended for a wider circle of readers. The study genre is oriented towards a small size of a text, as compared to a monograph, and the addressee determines a more democratic, more popular and freer code of speech. The first book in a series – Jakonytė’s study – sets a high standard of quality. The study has a scope typical of a monograph: it covers all fields of Šerelytė’s creative work: prose and poetry, writings for children and literary criticism, satire, opinion journalism and conversations. Jakonytė closely examines literary critics’ opinions on Šerelytė’s writings. She briefly summarises the fields discussed by critics, which the study does not go back to, yet refers to in one way or another as a context for research. Jakonytė examines Šerelytė’s prose from the aspects of space, places and principal characters. She explores writings for children chronologically by genres: from historical novellas and poetry to fairy tales. Jakonytė also attentively introduces Šerelytė’s literary criticism. Of all fields of Šerelytė’s creative work, Jakonytė makes most critical remarks on opinion journalism. The study ends in an overview of Šerelytė’s conversations, the number of which exceeds fifty, entitled “Viešas portretas. Rašytojas be mūzos” [Public Portrait. The Writer without a Muse].