Istorija, poezija ir stereotipai

LTRecenzijoje aptariama Gitanos Notrimaitės monografija „Atminties imperatyvai“, išleista iš esmės perrašius ir papildžius disertacijos tekstą. Monografijoje analizuojama istorijos mitologinimo poezijoje problema. Autorei svarbu sužinoti, kaip poezijoje eksploatuojami veikėjų vaizdavimo stereotipai ir kaip iš jų vaduojamas, ir ji tai daro analizuodama Juditos Vaičiūnaitės „Kanoną Barborai Radvilaitei“, eilėraščius „Tilto gatvė“, „Karališka baltoji lelija“, „Pastoralės“, „Birutė“, „Birutei“, „Kęstutaičiai“. „Restauracija“, „Nemuno elegijas“, Sigito Gedos poemą „Žalgiris“, eilėraštį „Vengrų kareivio monologas Lietuvoje prieš Žalgirio mūšį“, eiliuotą romaną „Žalio gintaro vėriniai“. Barboros Radvilaitės, Birutės ar Žalgirio mūšio interpretacijos lietuviškojoje tradicijoje yra ypač dažnos ir labiau nei kas kita sumitologintos. Įdomiausios Notrimaitei didžiojo tautos naratyvo dekonstrukcijos Vaičiūnaitės ir Gedos poezijoje. Rašydama apie pasirinktus kūrinius, autorė siekia atsižvelgti į kuo platesnį analizuojamos kūrybos, įvairiapusių ne tik literatūros, bet ir apskritai kultūros tyrimų kontekstą, pastebi mažiausius poslinkius vieno ar kito istorinio personažo vaizduosenoje. Įdomesnės knygoje recenzentei atrodo mažiau lietuvių literatūrologų dėmesio sulaukusių kūrinių ciklų „Nemuno elegijos“ ar „Kęstutaičiai“. Monografijos autorė – subtili poezijos tyrėja, kuriai šiek tiek trukdo prisiimtas naujovių įteisintojos, istorinio pasakojimo dekonstrukcijų apologetės vaidmuo. Recenzentės teigimu, pirmojoje monografijoje Notrimaitei pristigo truputėlio autoironijos ar skepsio.

ENThe review discusses Gitana Notrimaitė’s monograph “Atminties imperatyvai”[Memory Imperatives], which is a rewritten and supplemented text of her thesis. The monograph analyses the problem of the mythologisation of history in poetry. The author analyses the way poetry uses stereotypes in portraying characters and the way these stereotypes are avoided by analysing Judita Vaičiūnaitė’s “Kanonas Barborai Radvilaitei”, poems “Tilto gatvė”, “Karališka baltoji lelija”, “Pastoralės”, “Birutė”, “Birutei”, “Kęstutaičiai”, “Restauracija”, “Nemuno elegijos”, Sigitas Geda’s poem “Žalgiris”, a poem “Vengrų kareivio monologas Lietuvoje prieš Žalgirio mūšį”, and a novel “Žalio gintaro vėriniai”. Interpretations of Barbora Radvilaitė, Birutė or the Battle of Grunewald are a very frequent phenomenon in the Lithuanian tradition. Notrimatė is most interested in the deconstruction of the national narrative in the poetry by Vaičiūnaitė and Geda. When discussing the selected works, the author seeks to consider as wider context of the analysed works as possible. She analyses the slightest changes in the depiction of one or another historical character. The author of the book is very interested in the cycles of works “Nemuno elegijos” or “Kęstutaičiai”, which have attracted less attention of literature scientists. The author of the monograph is a subtle researcher of poetry. According to the reviewer, Notrimaitė lacked a bit of auto-irony and scepticism in her first monograph.