Rašytojų santykis su valdžia sovietmečiu : metodologiniai sprendimai vokiečių literatūros moksle

LTStraipsnyje pristatomi naujausi vokiečiakalbiai VDR literatūros tyrimai (A. Borgwardt, W. Emmerich, H. Fuhrmann ir kt.) ir svarstoma, kokie metodologiniai sprendimai būtų aktualiausi lietuvių sovietologijai. Ribotą, su konkrečia istorine situacija prasilenkiantį dichotominį pasipriešinimo ir prisitaikymo diskursą siūloma keisti detalia įvairiais šaltiniais paremta rašytojo situacijos, konfliktų su valdžia ir jų vystymosi eigos analize, kompleksišku politinių ir kultūrinių strategijų vertinimu, subtilesnių būdų nevienodiems rašytojų ir valdžios santykiams įvardyti paieška. Straipsnyje kviečiama permąstyti galios sampratą, kuri turėtų apimti ir neišvengiamą pavaldinio lojalumą, įvairiakrypčius, nuolat kintamus ryšius galios lauke, taip pat kultūrinėje erdvėje veikiančios asmenybės homogeniškumo ir heterogeniškumo problemiką, prisiimamų socialinių vaidmenų rinkinius. Problemiškas apžvelgiamuose tyrimuose lieka simbolinės ir politinės elgsenos suderinimas bei vertinimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Galios konceptas; Metodologija; Pasipriešinimo/prisitaikymo dichotomija; Rašytojas; Sovietmetis; Tyrimai; VDR literatūra; Valdžia; Concept of power; GDR literature; Government; Metothodology; Research; Resistance/conformance dichotomy; Soviet period; Writer.

ENThe article presents latest German speaking literature studies of GDR (A. Borgwardt, W. Emmerich, H. Fuhrmann, etc.) and discusses what methodological solutions could prove most relevant to the Lithuanian Sovietology. A limited dichotomic discourse on resistance and adaptation, not true to the specific historical situation, should be replaced by detailed analysis based on various sources and regarding situation of a writer and his conflicts with the authorities and their development, complex assessment of political and cultural strategies, and search for more subtle methods to name diverse relations of the writers and the authorities. The article offers reconsidering concept of power, that should also include an inevitable loyalty of a subject and connections of various direction and under regular change in the field of power as well as issues of homogenous and heterogeneous nature of personality, operating in cultural field and sets of social roles accepted. Coordination and assessment of symbolic and political conduct still poses an issue in the studies above.