Kanonai tautos istorijos mituose: pastovumas ir kaita

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kanonai tautos istorijos mituose: pastovumas ir kaita
In the Book:
Keywords:
LT
Kanonai; Kolektyvinė atmintis; Mitai; Simboliai; Tautos istorija
EN
Canons; Collective memory; Myths; National history; Symbols
Summary / Abstract:

LTSocialiniuose moksluose vis dažniau atkreipiamas dėmesys į tai, kad socialiniam veiksmui svarbią įtaką daro neracionalūs vaizdiniai ir įpročiai. Viena tokių kolektyvinės vaizduotės formų, kuriomis bendrijos artikuliuoja pasaulio ir savo vaizdą, yra mitai. Tautos istorijos mitai – tautostikėjimų apie save ir savo praeitį rinkinys, išreikštas rišlaus pasakojimo forma. Mitas nebūtinai reiškia klaidingas, priešingas racionalioms istorijos ir kitų mokslų tiesoms interpretacijas: jį konstruojantys nacionalizmo ideologai paprastai remiasi ir istorijos, etnologijos, lingvistikos bei kitų mokslų pasiekimais. Mitu šį pasakojimą paverčia jo funkcijos visuomenėje. Šiame straipsnyje nagrinėjami lietuvių tautos istorijos mitai, jų pastovieji elementai ir kaita. Tyrimas remiasi A. D. Smitho suformuluota šių mitų formavimosi veiksnių schema, pagal kurią tautinio pasakojimo sklaidai įtakos turi keturios veiksnių grupės: nacionalizmo ideologija, mokslo pasiekimai, vienų ar kitų interpretacijų populiarumą lemiantys veiksniai bei kultūriniai veiksniai. Lietuvių tautiniame pasakojime galima rasti ir būdingus visiems etniniams nacionalizmams mitus, ir daugelį tik Vidurio ir Rytų Europos šalims būdingų mitų. Lietuvoje atliktuose empiriniuose tyrimuose pastebimos tiek pastovumo, tiek kaitos tendencijos. Lietuvių tautos istorijos pasakojimas išlaiko kanoniškąją savo dalį. Straipsnio išvadose teigiama, kad tautos praeities interpretacijų kanono tęstinumas, nepaisant jo kitimų,liudija visuomenėje dar esant gana stiprų bendrų, daugumai priimtinų, nors ir skirtingai interpretuojamų, simbolių.

ENSocial sciences increasingly more often observe that social act is influenced by irrational images and habits. These forms of collective imagination, whereby communities articulate the view of the world and their own are myths. Myths on nation’s history represent collection on nation’s beliefs concerning itself and its past, expressed in a coherent story. Myths do not necessarily imply false interpretations, contradicting rational truths of history and other sciences: nationalism ideologists constructing a myth, usually rely on achievements of history, ethnology, linguistics and other sciences. This story is turned into a myth by its functions in society. The article examines myths on Lithuanian nation’s history, their constant elements and change. The study is based on a scheme on factors behind establishment of myths, formulated by A. D. Smith, whereby the following 4 groups of factors affect dispersal of ethnic story: nationalism ideology, scientific accomplishments, factors behind popularity of specific interpretations and cultural factors. Lithuanian national story displays both myths, inherent to all ethnic nationalisms and myths only characteristic to countries of Central and Eastern Europe. Empirical studies conducted in Lithuania display trends of stability and change alike. The telling of history of Lithuanian nation retains its canonical part. The conclusions of the article assert that continuity in interpretation canon of nation’s past, despite its changes, witnesses the existence of strong symbols in the society, acceptable to all, although interpreted differently.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/31872
Updated:
2014-05-25 09:42:47
Metrics:
Views: 12
Export: