Lietuvos teismų vertėjų psichosocialinės rizikos priimtinumas

LTLietuvoje vis dažniau atliekami psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimai, padedantys nustatyti, kaip darbuotojai jaučiasi darbo vietose, su kokiais emociniais ir elgesio iššūkiais jie susiduria ir kaip spręstinos kylančios problemos. Vis dėlto vertėjų savijauta atliekant darbo užduotis iki šiol netirta, nors jų patiriamo streso lygis, ypač jei verčiama žodžiu, vertinamas kaip itin aukštas (Roziner and Shlesinger 2010). Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos teismų vertėjų psichosocialinės rizikos priimtinumą. Pasirinkta metodologinė prieiga – teismų vertėjų apklausa. Vertėjams pateiktame klausimyne išskirti psichosocialiniai rizikos veiksniai suskirstyti į 5 grupes: susiję su darbo aplinka, darbo reikalavimais, darbo organizavimu, darbo turiniu ir darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykiais. Gauti atsakymai išnagrinėti taikant Likerto skalę ir sudarius koreliacijų matricą, todėl šiame tyrime laikomi patikimais. Jie suteikia įžvalgų apie psichosocialinės rizikos veiksnius ir jų priimtinumą vertimo raštu ir žodžiu kontekste, prisideda prie profesinės sveikatos tyrimų ir padeda nustatyti, ką reikėtų keisti siekiant užtikrinti tinkamas darbo sąlygas Lietuvos teismuose dirbantiems vertėjams. Pagrindiniai žodžiai. psichosocialinės rizikos veiksnys, priimtinumo vertinimas, vertimas teisme, vertimas žodžiu, vertimas raštu.

ENResearch on psychosocial risk factors in Lithuania has increasingly focused on employees’ workplace experiences; however, the well-being of translators and interpreters—particularly those working in Lithuania’s courts—remains underexplored. Interpreting is widely recognized as a high-stress activity (Roziner and Shlesinger 2010), making this group especially relevant for psychosocial risk assessment. Translators, meanwhile, also experience significant occupational stress (Courtney and Phelan 2019). This study investigates psychosocial risks among court translators and interpreters in Lithuania using a survey-based approach. The questionnaire classified risk factors into five domains: work environment, work demands, work organization, work content, and interpersonal relationships. Responses were measured using a five-point Likert scale and analysed through correlation matrices to identify patterns and associations. On this basis, the results are considered reliable. They provide insights into the prevalence and acceptability of psychosocial risks in translation and interpreting contexts, contribute to occupational health research, and help identify aspects requiring improvement to ensure acceptable working conditions for translators and interpreters in Lithuania’s courts. Keywords psychosocial risk factor, acceptability of psychosocial risk, court interpreting, translation.