Gastronominės leksikos vertimas Mario Putninio romane "Laukiniai pyragai"

LTStraipsnyje atliekama latvių vaikiško romano Mežonīgie pīrāgi: Dienvidjūras pasaka („Laukiniai pyragai: Pietų jūros pasaka“) vertimo į lietuvių kalbą atvejo analizė. Kūrinys išsiskiria gastronominių metaforų ir antropomorfizuotų maisto personažų gausa, todėl verčiant šiuos kultūriškai prisodrintus vienetus prireikė balansuoti tarp lingvistinio tikslumo ir kūrybiškos adaptacijos, kad būtų išsaugotas teksto humoras, kultūrinis kontekstas ir prieinamumas jaunesnio amžiaus skaitytojui. Analizė atskleidžia iššūkius, kilusius perteikiant kultūriškai specifinius elementus – maisto pavadinimus, personažų identiteto prieskyras ir intertekstines nuorodas – kalbų poroje, kuri, nepaisant genetinio artumo, savo kultūriniais ir semantiniais registrais skiriasi. Maisto vertimas reikalauja ne tik kalbinės adaptacijos, bet ir kultūrinės interpretacijos, todėl vertėjas priverstas nuolat balansuoti tarp „svetiminimo“ (foreignization) ir „savinimo“ (domestication) strategijų. Remiantis gastropoetikos ir imagologijos įžvalgomis, straipsnyje atskleidžiama, kaip maisto vertimas formuoja nacionalines ir kultūrines reprezentacijas (van Doorslaer 2019). Išvadose pabrėžiama, kad maistas veikia ne tik kaip naratyvinis įrankis, bet ir kaip tarpkultūrinės komunikacijos priemonė, todėl verčiant grožinę literatūrą tenka derinti kalbinį tikslumą ir kultūrinį rezonansą. Pagrindiniai žodžiai: kulinarinė leksika, maisto vertimas, imagologija, gastropoetika, latvių ir lietuvių literatūra, vaikų literatūra.

ENAs a case study, the article examines the Lithuanian translation of the Latvian children’s novel Mežonīgie pīrāgi: Dienvidjūras pasaka (“Wild Pirogis: A South Sea Tale”) by Māris Putniņš, a text rich in gastronomic metaphors and anthropomorphic food characters. Translating these culturally embedded elements requires balancing linguistic fidelity with creative adaptation to preserve the text’s humour, cultural context, and accessibility for young readers. The analysis highlights the challenges of rendering culturally specific elements—such as food names, character identities, and intertextual references—within a closely related yet distinct language pair. Translating food involves not only linguistic adaptation but also cultural interpretation, navigating between foreignization and domestication strategies. Drawing on gastropoetics and imagology, the study demonstrates how the translation of food shapes national and cultural representations (van Doorslaer 2019). The findings emphasize that food functions not only as a narrative device but also as a means of intercultural exchange, showing how literary translation negotiates between linguistic accuracy and cultural resonance. Keywords: culinary lexicon, food translation, imagology, gastropoetics, Latvian and Lithuanian literature, children’s literature.

• 'À la Lituanienne': in search of a Lithuanian gastronomic identity. Acta litteraria comparativa 2022, 9, 13-38.
• Kai kurių latviškų patiekalų pavadinimai lietuvių kalba. Kalbos aktualijos 2014, 10, 16-22.
• Kultūrinių teksto reikšmių interpretacija ir vertimas. Kaunas : Technologija, 2014. 202 p.