Livonijos unijos. Pastabos dėl Lenkijos ir Lietuvos respublikos struktūros

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Lenkų kalba / Polish

LTStraipsnyje analizuojamas Livonijos statusas Abiejų Tautų Respublikos sudėtyje. Livonija suprantama plačiausia prasme, atitinkančia viduramžių Alt-Livland sampratą, tai yra dabartinių Latvijos ir Estijos valstybių teritorija. Bent dalis Livonijos (Kuršas, Piltenės pavietas ir vadinamoji Lenkijos Livonija) vienaip ar kitaip daugiau nei du amžius buvo susijusi su Respublika. Straipsnyje kritiškai vertinamas Poznanės istoriko Tomašo Palušynskio darbas (Paluszyński T., Czy Rosja uczestniczyła w pierwszym rozbiorze Polski czyli co zaborcy zabrali Polsce w trzech rozbiorach! Poznań, 2006), ypač jo tezė apie trilypę Respubliką. Anot Palušynskio, šalia Lenkijos ir Lietuvos trečiasis elementas buvo Livonija. Taip pat analizuojamas Ervino Oberlėnderio ir Folkerio Kelerio darbas - šaltinių publikacija su išsamiais įvadiniais straipsniais apie Kuršą XVI-XVIII a. (E. Oberländer, V. Keller, Kurland. Vom polnisch-litauischen Lehnherzogtum zur russischen Provinz. Dokumente zur Verfassungsgeschichte 1561-1795, Paderborn, München, Wien, Zürich, 2008).Įsigilinimas į tam tikrų Livonijos teritorijų poziciją patvirtina tezę, jog Respublika buvo didelė, „talpi“ ir gana atvira bendruomenė, į kurią „tilpo“ įvairūs dariniai su stebėtinai skirtinga valdymo struktūra, kultūra ar tikėjimu (kaip Kuršo ir Žemaitijos kunigaikštystės arba Piltenės pavietas). Tai, žinoma, nepaneigia fakto, kad Respublika buvo stipri valstybinė struktūra su dideliu integraciniu potencialu net ir aiškios krizės metu (Livonijos vaivadija ar kunigaikštystė, vadinamoji Lenkijos Livonija, yra geriausias to pavyzdys).Tačiau integracinių procesų veiksmingumas buvo labai skirtingas ir priklausė nuo daugybės veiksnių.

ENThe article analyses the status of Livonia in the Commonwealth of Both Nations. Livonia is understood in the broadest sense as corresponds to the medieval concept of Alt-Livland, i.e. the territory of the current states of Latvia and Estonia. At least a part of Livonia (Kurland, Piltene Poviet and the so-called Polish Livonia) were related to the Commonwealth in one for or another. The article gives a critical assessment of the work by Poznań hitorian Tomasz Paluszyński (Paluszyński T., Czy Rosja uczestniczyła w pierwszym rozbiorze Polski czyli co zaborcy zabrali Polsce w trzech rozbiorach! Poznań, 2006), in particular to his thesis about a threefold Commonwealth. It also analyses the work by Erwin Oberländer and Volker Keller a publication of sources with detailed introductory articles on Kurland in the sixteenth – eighteenth senturies (E. Oberländer, V. Keller, Kurland. Vom polnisch-litauischen Lehnherzogtum zur russischen Provinz. Dokumente zur Verfassungsgeschichte 1561-1795, Paderborn, München, Wien, Zürich, 2008). Deeper studies into the position of certain Livonian territories confirms the thesis that the Commonwealth was a large, “spacious” and relatively open society which could “accommodate” various formations with a surprisingly different governance structure, culture or belief (such as the Duchy of Courland and the Duchy of Samogitia or Piltene Poviet). This, of course, does not deny the fact that the Commonwealth was a strong state structure with large inclusive potential even during a clear crisis (Livonia Voivodeship, or the Duchy of Livonia serves as the best example of this statement). However, the effectiveness of the integration processes was very different and depended on many factors.