Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai unijos akivaizdoje (XVI a. pab.-XVII a. trečiasis dešimtmetis)

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Lenkų kalba / Polish

LTKriterijai, kuriais remiantis galima formuluoti Lietuvos požiūrį į Abiejų Tautų Respubliką ir atskirai Lenkijos Karalystę, yra kalba, tiksliau – vartota terminija, suvažiavimų, ypač seimelių reikalavimai, kuriuos atspindėjo jų nutarimai, skirti Abiejų Tautų Respublikai ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, galop – požiūris į bendras institucijas. Neabejotina, kad Lietuvos bajorija į Abiejų Tautų Respubliką žiūrėjo kaip į natūralų tęsinį. Abiejų Tautų Respublikos, kokią jie norėjo turėti, santvarka nesiskyrė nuo tos, kokią ji turėjo. Šaltiniai rodo, kad išsilaikė įvairialypis požiūris į Lenkiją kaip valstybę ir visuomenę. Buvo bijoma, kad ji gali pradėti dominuoti ne tik visoje Respublikoje, bet ir Lietuvoje. Buvo prieštaraujama tam, kad lenkai gautų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aukštesnes pareigybes, taip pat kad karalius lenkus apdovanotų materialinėmis vertybėmis, žemės valdomis, privilegijomis ir teisėmis. Tuo pačiu metu Lietuvos didikus ir visą bajoriją su lenkais siejo vedybiniai ryšiai ir draugystės saitai. Jono Karolio Chodkevičiaus pirmoji žmona buvo Sofija Melecka (Zofia Mielecka). Jonušas Radvila testamente savo vaikų globėjais nurodė brolį, tris lietuvius ir keturis Lenkijos piliečius. Atvykėliai iš Lenkijos, apsigyvenę Lietuvoje, būdavo draugiškai sutinkami, nesunkiai prigydavo visuomenėje ir, priešingai nei nurodė Lietuvos Statutas, buvo renkami pasiuntiniais, Tribunolo deputatais ir vietos pareigūnais.

ENCriteria on which the formulation of the Lithuania's attitude towards the Polish–Lithuanian Commonwealth and, separately, to the Kingdom of Poland may be based are the following: the language, in other words, the terminology, the requirements for meetings and local parliaments in which the decisions of the Polish–Lithuanian Commonwealth and the Grand Duchy of Lithuania were reflected and, finally, an attitude to common institutions. There is no doubt that the landed nobility of Lithuania treated the Polish–Lithuanian Commonwealth as a natural continuation. The structure of the Polish–Lithuanian Commonwealth which they wanted to have did not differ from the one they had. The sources reveal that there were various attitudes towards Poland as a state and society. It was feared that it may start dominating not only in the Republic but in Lithuania as well. The appointment of Poles to higher positions in the Grand Duchy of Lithuania and their award by the King with material values, land, privileges and rights was objected. At the same time, Lithuanian noblemen and all nobility was related to Poles by matrimonial relations and friendships. The first wife of Jan Karol Chodkiewicz was Zofia Mielecka. In his will Janusz Radziwill appointed his brother, three Lithuanians and four citizens of Poland as caregivers of his children. The newcomers from Poland who took up their residence in Lithuania were friendly accepted, easily integrated in the society and on the contrary to the Statute of Lithuania were appointed as ministers, deputies of the tribunal and local officers.