Liublino unija kaip Voluinės regionalizmo įteisinimas: (pagal pirmų pounijinių dešimtmečių teismų praktiką)

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Lenkų kalba / Polish

LTLiublino unijos sutartis, patvirtinta abiejų šalių priesaika, naujojoje valstybėje padėjo pagrindus kurtis tam tikrai kultūrinei ir administracinei autonomijai Voluinės, Braclavo ir Kijevo vaivadijose. Šių teritorijų gyventojams buvo garantuota, kad ir toliau galios Antrasis Lietuvos Statutas – tai reiškia atskira teisminė sistema, besiskirianti nuo kitose Lenkijos Karalystės teritorijose buvusios teisminės sistemos. Straipsnyje remiantis gausiais istoriniai šaltiniais yra atskleidžiama ir įvertinama Liublino unijos ir po jos sekusių politinių, socialinių įvykių įtaka formuojantis regioniniam Voluinės srities savarankiškumui. Autorė atlieka išsamią gausiausio istorinio šaltinio – Voluinės vaivadijos teismo knygų – analizę, ypatingai daug dėmesio skiriant advokatų retorikai, kuri dažnai apeliavo į vertybes, turinčias didelę reikšmę visuomenei. Liublino unijos pasekmės lėmė, jog buvo išsaugotas regionui būdingos rusėnų kalbos – kaip oficialios kalbos teismuose ir administracijoje – statusas, garantuota pagarba stačiatikių tikėjimui, nustatytų sienų išsaugojimas ir pareigybių suteikimas tik bajorijai, apsigyvenusiai Voluinės ir kitose vaivadijose. Tuo pagrindu tarp vietos bajorijos pradėjo formuotis regioninio patriotizmo dvasia, dažnai formuluotos savarankiškos politinės pozicijos, besiskiriančios nuo kitų Lenkijos Karalystės vaivadijų. Voluinės bajorijos sąmonėje, stiprinant Liublino unijos kolektyvinę atmintį, teismai atliko svarbų vaidmenį. Unijos simbolinė prasmė sudarė regioninio identiteto pamatus.

ENThe Union of Lublin, certified by an oath of the two countries, provided a framework in the new State for development of certain cultural and administrative autonomy in Volynia, Bratslav, and Kiev voivodeship (province). The population of the territories in question were guaranteed the survival of the second Lithuanian Statute, i.e. separate judicial system, different from judicial system prevailing in other territories of the Kingdom of Poland. The article relies on numerous historic sources and reveals and assesses the influence of the Union of Lublin and the political, social events that followed to the establishment of regional autonomy of Volynia region. The author carries out an extensive analysis of the largest historical source, Volynia voivodeship court books, with particular focus on the rhetoric of advocates, one that often made appeal to values with significant meaning to the society. Consequences of the Union of Lublin determined the preservation of Ruthenian, a regionally spoken language, in terms of official language in courts and administration, and guaranteed respect for the orthodox belief, preservation of the fixed borders and granting of duties only to nobleman residing in Volynia and other voivodeships. This was the reason why moods of regional patriotism started developing among local nobleman; independent political views were also frequently voiced, different from other voivodeships in the Kingdom of Poland. In the consciousness of Volynia nobility, the courts played an important part, strengthening collective memory of the Union of Lublin. It’s symbolic meaning formed s basis for regional identity.