Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorinio vientisumo suardymo 1569 m. problema Liublino unijos istoriografijos kontekste: tradicijų ir naujų interpretacijų erdvė

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Lenkų kalba / Polish

LTŠiuolaikiniame viešajame diskurse pasirodantys prieštaringi Liublino unijos vertinimai atskleidžia probleminę 1569m. Liublino unijos istoriografijos būklę bei įrodo, jog egzistuoja skirtingi požiūriai ir unijos vertinimai, taip pat paaiškėja, kad tebėra neišdiskutuotų, neatsakytų klausimų. Vienas jų - 1569 m. Liublino seime įvykdytas vienos suverenios valstybės - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės - dalies teritorijos atskyrimas ir prijungimas prie kitos valstybės - Lenkijos Karalystės. Todėl šio straipsnio tikslas - parodyti ir įvertinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorinio vientisumo suardymo 1569 m. problemos istoriografijos įdirbį, atskleisti jo spragas, bei paskatinti atlikti naujus tyrimus ir jų interpretacijas. Konstatuojama, jog Liublino uniją pateikiant kaip tautų sutarimo pavyzdį šių dienų Europai, 1569 m. Liublino seime pažeistas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorinis vientisumas negali likti išsamiai neišnagrinėtas ir neįvertintas. Siūloma vengti aiškinimų, jog 1569 m. nieko ypatingo neįvyko, tiesiog Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas aplinkybių paskatintas, nutarė kitai savo valdomai valstybei atiduoti pusę jos teritorijos. Siūloma išsamiai ištirti ir teisiškai įvertinti susiklosčiusią padėtį, monarcho, Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinių bendruomenių laikysenas, priimtus sprendimus ir jų poveikį visam 1569 m. Liublino unijos procesui bei rezultatams; ši problema turėtų tapti ankstyvųjų naujųjų laikų Europos lyginamųjų studijų objektu.

ENContradictory evaluations regarding the Union of Lublin, which emerge in a modern public discourse, uncovers the problematic historiographic status of 1569 Union of Lublin and proves that different viewpoints and assessments of the Union exist, furthermore, it becomes clear that there are still some questions, which have not been discussed nor answered. One of them is in 1569 at the Parliament of Lublin carried-out separation of the part of the territory of one sovereign state – the Grand Duchy of Lithuania – and connecting it to another state – the Kingdom of Poland. The purpose of this article is to show and evaluate the historiographic work of the issue of distorting the territorial integrity of the Grand Duchy of Lithuania in 1569, uncover its gaps and influence to carryout new researches and interpretations of them. It is to be stated, when the Union of Lublin is presented as an example of cooperation between a couple of nations for modern Europe, the territorial integrity of the Grand Duchy of Lithuania, which was breached in 1569 at the Parliament of Lublin, cannot remain thoroughly unexamined and unevaluated. It is proposed to avoid explanations that nothing extraordinary happened in 1569, just that the King of Poland and the Grand Duke of Lithuania Zygmund II August influenced by circumstances decided to give to another state, which he governed, half of the territory of another state. It is proposed to thoroughly research and legally evaluate the situation, the positions of the Monarch and the political societies of the Kingdom of Poland and the Grand Duchy of Lithuania, as well as their influence on the whole 1569 Union of Lublin process and its results; this issue should become the object of the comparative studies of the early Modern Period of Europe.